Nuo 1912 metų balandžio 14-osios išlaikytame valgiaraštyje surašyti prabangūs patiekalai, kuriuos valgė pirmosios klasės keleiviai likus kelioms valandoms iki didingojo laivo katastrofos, – praneša „The Telegraph“.
Šis valgiaraštis gulėjo ant pirmosios klasės laivo keleivio Washingtono Dodge staliuko. San Franciske gyvenantis bankininkas keliavo į Ameriką su savo mažu sūnumi ir žmona Ruth.
Prieš pakildama nuo staliuko bankininko žmona valgiaraštį įsidėjo į rankinę, net nežinodama, kaip stipriai po daugelio metų išaugs šio popierėlio vertė.
Nuo 1912 metų balandžio 14-osios išlaikytame valgiaraštyje surašyti prabangūs patiekalai, kuriuos valgė pirmosios klasės keleiviai likus kelioms valandoms iki didingojo laivo katastrofos.
Ruth Dodge su sūnumi „Titaniko“ tragediją išgyveno, kadangi jie išplaukė gelbėjimo valtimis, o istoriniu jau tapusį valgiaraštį, kuris taip ir liko jos rankinėje, ji saugojo iki šiol.
Šio meniu pardavimą kuruoja pasaulyje lyderiaujanti „Titaniko“ aukcionų rengimo įmonė „Henry Aldridge & Son“. Nuspręsta valgiaraštį parduoti būtent kovo 31-ąją, ši data pasirinkta minint 100 metų sukaktį nuo „Titaniko“ statybų užbaigimo.
„Aukcionas bus surengtas praėjus lygiai šimtui metų po „Titaniko“ užbaigimo. Kiekvienas valgiaraštis iš šio laivo yra nepaprastai vertingas, tačiau šįkart kolekcionieriams bus pasiūlyta vienintelį kartą gyvenime pasitaikanti proga įsigyti paskutinių šiame laive vykusių pietų meniu. Šis popierėlis vertingas jau vien tuo, kad jis leidžia mums pažvelgti, ką tuo metu valgė elitiniai laivo keleiviai. Todėl, manau, kad jį parduosime mažiausiai už 60–100 tūkstančių svarų“, – pasakojo „Henry Aldridge & Son“ įmonės atstovas spaudai Andrew Aldridge.
Garsusis „Titanikas“ išplaukė iš Belfasto uosto 1912 metais balandžio 2 dieną – ši data buvo tragiškai Atlanto vandenyne pasibaigusios kelionės pradžia. Transatlantinis keleivinis laivas nuskendo balandžio 14 dieną, ši katastrofa nusinešė daugiau nei pusantro tūkstančio žmonių gyvybių.
Pirmosios klasės keleivis Washingtonas Dodge taip pat buvo išgelbėtas, laivu „Carpathia“ į krantą parplukdytas vyriškis iš karto papasakojo žurnalistams apie paskutines laive praleistas valandas.
„Laivo keleiviai nuolatos buvo tikinami, kad nėra jokio pavojaus, tačiau dėl saugumo įgula nusprendė į gelbėjimo valtis siųsti visas moteris ir vaikus. Kai savo žmoną ir sūnų kėliau į gelbėjimo valtį, nebuvo jokios panikos, viskas vyko ramiai ir sklandžiai. Aš stengiausi palaikyti tvarką, tačiau vos į vandenį buvo nuleista šešta ar septinta valtis, žmonės pradėjo nerimauti. Jie taip desperatiškai, nepaisydami nurodymų, stengėsi patekti į likusias valtis, kad tvarką prižiūrėję laivo įgulos nariai turėjo juos nušauti. Kaip vėliau sužinojau, maždaug 12 žmonių buvo nušauti dėl tvarkos nesilaikymo“, – savo prisiminimais 1912 metų balandį dalijosi didžiausio laivo katastrofą išgyvenęs W.Dodge.
