Su lenkais sutariama
Kovo 7-ąją Vyriausybės spaudos tarnyba išplatino pranešimą, kad Vyriausybės kanceliarijoje vyksta paruošiamieji darbai dėl 1863–1864 m. sukilimo vadų palaidojimo ir jų atminimo įamžinimo. Sudaryta komisija konsultuojasi su visais suinteresuotais partneriais ir šalimis.
„Didelį susidomėjimą 1863–1864 m. sukilimo vadų laidojimo ir atminimo įamžinimo klausimais rodo Lenkija – į Lietuvą atvyko lenkų ekspertų delegacija, kuriems buvo pristatyti parengti 1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių palaidojimo vietos Senųjų Rasų kapinių centrinėje koplyčioje (kolumbariumo) įrengimo projektiniai pasiūlymai. Komisijos nariai ir ekspertai taip pat lankėsi Rasų kapinėse, kur domėjosi įamžinimo vieta.
Atsižvelgiant į šio sukilimo istorinę ir kultūrinę reikšmę Lietuvai ir kaimyninėms valstybėms, lenkų pusė išreiškė norą aktyviau bendradarbiauti tiek organizuojant laidotuves, tiek įrengiant memorialą, jam teikia išskirtinį prioritetą“, – rašyta pranešime.
Lenkijos žiniasklaida po šio susitikimo citavo Kultūros ir nacionalinio paveldo atstovę Elzbietą Rogowską, kuri teigė, kad dėl daugelio klausimų abi pusės visiškai sutaria, beliko techniniai sprendimai. Iki galo kol kas nesutarta dėl užrašų palaidojimo vietoje, tačiau esą abi pusės sutinka, kad vardai ir pavardės bus užrašytos dviem kalbomis – lietuvių ir lenkų.
Oficialusis Minskas tyli
Šitoje diskusijoje niekur nesigirdi dar vienos Abiejų Tautų Respublikos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) tautos balso ir niekas apie juos nekalba. Tai baltarusiai.
Vienas iš atrastų didvyrių ant Gedimino kalno yra K.Kalinauskas. Bent dalis Baltarusijos visuomenės jį laiko savo nacionaliniu didvyriu, jis kilęs iš Gardino apylinkių. Čia palaidoti jo šeimos nariai, broliai, kuriuos Baltarusijos istorikai yra siūlę ekshumuoti, kad būtų lengviau identifikuoti K.Kalinausko palaikus.
O dabar pasigirdo balsų, kad reikėtų 1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių vardus įamžinti ir baltarusių kalba. Bent jau K.Kalinausko tai tikrai.
Kaip rašo svaboda.org, kovo 23-ąją Vilniuje baltarusiškų organizacijų iniciatyva vyks pagerbimo ceremonija, minint tą dieną 1864 m. sušaudytą K.Kalinauską. O nesutarimų esą kelia numatomi užrašai atminimo lentelėse palaidojimo vietoje Rasų kapinėse.
Klausimas, kokiomis kalbomis turi būti užrašai ant paminklo, kilo 2019-ųjų kovą, kai tapo žinoma apie variantą įamžinti tik lenkų ir lietuvių kalbomis, be baltarusių kalbos, rašoma portale. Taip pat cituojamas Gudų kultūros draugijos Lietuvoje pirmininkas Aliaksandras Adamkovičius, kuris 2018 m. dalyvavo valstybinės komisijos darbe. Jo manymu, baltarusių kalba ignoruojama todėl, kad oficialusis Minskas šiuo klausimu nesidomi.
Ruošia peticiją
„Dar vasarą mane pasikvietė vicekancleris (Deividas Matulionis, Vyriausybės kanceliarijos kanclerio pavaduotojas – red. past.), atsakingas už šią situaciją. Jis tada žadėjo, kad baltarusių kalba prisijungs ir visu užrašai bus trimis kalbomis. Bet man pasirodė, kad jį ir kitus žeidžia bei erzina vienas momentas: oficialioji baltarusių pusė nedalyvauja derybose. Ignoruojama kokiais 90-čia procentų.
Iš kitos pusės, jeigu oficiali žiniasklaida rašo, kad K.Kalinauskas – „lenkų sukilimo“ lyderis, tai kuo čia stebėtis? Iš esmės, kovojo ir mirė trys tautos – baltarusiai, lenkai, lietuviai. Ir logiška būtų įamžinti jų atmintį jų kalbomis, o ne išskirti savus ir nesavus, teisingus ir neteisingus“, – svaboda.org sakė A.Adamkovičius.
Minėtas susitikimas, kuriame dalyvavo Lenkijos atstovai, Baltarusijos vėl buvo ignoruojamas. O tai esą ir nulėmė, kad daugumoje antkapių užrašai bus lietuviškai ir lenkiškai. Tik dėl K.Kalinausko dar nenuspręsta – lyg ir gali būti, kad čia atsiras vietos ir baltarusių kalbai.
Šiuo metu, anot A.Adamkovičiaus, baltarusiškos organizacijos rengia kreipimąsi, kad užrašai būtų ir baltarusiški. Tikimasi Lietuvos lenkų paramos, paremti jau pažadėjo kelios lietuviškos organizacijos. O kadangi laidotuvės atidėtos iki rudens, tai laiko kaip ir yra dar.
Jeigu oficiali žiniasklaida rašo, kad K.Kalinauskas – „lenkų sukilimo“ lyderis, tai kuo čia stebėtis? Kovojo ir mirė trys tautos – baltarusiai, lenkai, lietuviai, – sakė A.Adamkovičius.
Sujudo ir pati Baltarusija – kaip svaboda.org informavo Aukščiausiosios tarybos narys, istorikas Alegas Trusajus, pradėta kampanija kreiptis į Lietuvos institucijas su reikalavimu pridėti ant paminklo K.Kalinauskui ir kitiems sukilėliams baltarusių kalbą. Taip pat sutarta parengti peticiją baltarusių ir lietuvių kalbomis šiuo klausimu, surinkti parašus ir išsiųsti ją Lietuvos ambasadai bei Lietuvos prezidentei.
Visų pirma čia tikimasi Gardino gyventojų paramos, nes K.Kalinauskas jų kraštietis. Tikimasi, kad žmonės imsis iniciatyvos, kol Baltarusijos valdžia tyli. Tačiau pripažįstama – niekas neprieštaraus, jeigu Baltarusijos užsienio reikalų ministerija prisidės, tačiau esą ji „prabunda“ tik tada, kai visuomenė susitelkia. Kol kas oficialių valdžios institucijų atstovai jokios pozicijos šiuo klausimu nėra išsakę.
Įamžinti baltarusiškai – būtina
Lietuvos istorikas, dirbęs ir valstybinėje komisijoje, prof. Alvydas Nikžentaitis pastebi, kad pačioje Baltarusijoje požiūris į K.Kalinauską yra nevienareikšmis.
„Problema yra ta, kad jeigu pažiūrėsime į Baltarusijos valdžios stovyklą, ji yra pakankamai stipriai suskilusi dėl K.Kalinausko. Bent jau Baltarusijos Aukščiausiosios tarybos Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas, kuris yra istorikas, jau dešimtmečius įrodinėja, kad K.Kalinauskas yra lenkas ir nieko bendro neturi su baltarusių tauta. Šitas žmogus pretenduoja tapti naujai kuriamo Baltarusijos istorijos atminties (ar reikėtų vadinti tautos atminties) instituto ideologu, o gal ir vadovu, tad jo pozicija gana svarbi. Todėl visiškai vienodai kalbėti apie visų ar daugumos baltarusių nusistatymą K.Kalinausko atžvilgiu būtų sunku“, – kalbėjo A.Nikžentaitis.
Baltarusijos Aukščiausiosios tarybos Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas įrodinėja, kad K.Kalinauskas yra lenkas ir nieko bendro neturi su baltarusių tauta, – sakė A.Nikžentaitis.
Vis dėlto žinomas Lietuvos istorikas ragina nepamiršti baltarusių visuomeninių organizacijų, probaltarusiškai nusistačiusių žmonių nuomonės apie K.Kalinauską kaip vieną svarbiausių figūrų jų tautai, iš esmės centrinį Baltarusijoje gyvuojantį istorinį mitą.
„Mes turbūt niekada nesulauksime vieningos baltarusių nuomonės. Manau, nereikėtų per daug kreipti dėmesį į jų vidines kovas, o tiesiog atiduoti pagarbą sukilėliams ir toms teritorijoms, iš kur jie buvo kilę.
O kadangi tų teritorijų žmonės vienaip ar kitaip gali save laikyti sukilėlių palikuoniais, tai tarsi baltarusių kalba prašyte prašytųsi būti viena iš tų kalbų, kuria bus įamžintas atminimas ir pateikta informacija. Tai tikrai nepakenktų. Turime atsiminti ir tokią nuolatos grojančią pas mus plokštelę, kad baltarusiai savinasi LDK istoriją.
Mano supratimu, tokiu žingsniu mes pripažintume, kad baltarusiai irgi turi nuopelnų LDK istorijoje ir sukilimo metu. Tai būtų simbolinis gestas iš mūsų pusės, kad istorijos karuose nesiekiame per daug dalyvauti, o bandome istoriją vertinti objektyviai“, – teigė A.Nikžentaitis.
Baltarusių kalbai vietos atsiras?
Seimo narys Tomas Tomilinas savo „Facebook“ paskyroje paskelbė, kad kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas patvirtino, jog užrašas ant paminklo K.Kalinauskui bus ir baltarusių kalba Rasų kapinėse.
„Atsiras vietos baltarusių kalbai šalia lenkų ir lietuvių. Kadangi vienas žinomiausių sukilimo dalyvių K.Kalinauskas yra pagrindinių baltarusių tautos herojų panteono narys – visiškai suprantamas baltarusių susirūpinimas šia tema“, – rašė parlamentaras.
Iškilmingą laidojimo ceremoniją planuojama organizuoti 2019 metų rudenį. Nuspręsta, kad visi ant Gedimino kalno rasti 1863–1864 metų sukilimo vadų ir dalyvių palaikai, tarp kurių ir šio sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko ir K.Kalinausko, būtų garbingai ir oriai palaidoti Senųjų Rasų kapinių Vilniuje centrinėje koplyčioje. Lietuva taip pat tikisi aukštų Lenkijos ir kitų su šiuo sukilimu tiesiogiai susijusių valstybių – Ukrainos, Baltarusijos, Latvijos – pareigūnų dalyvavimo ceremonijoje.
