Kartu kurti kino juostą G.Numgaudis pakvietė Lietuvos kino grandą, aktyvų tarptautinių kino festivalių bei kūrybinių dirbtuvių komisijos narį režisierių Audrių Stonį, žinomą televizijos ir kino operatorių Laisvūną Karvelį, garso operatorių Ričardą Purvinį, montuotoją Danielių Kokanauskį. Istorinę medžiagą iš įvairių literatūros šaltinių filmo kūrėjams surinko teologė Šarūnė Jasiūnaitė.
„Artėjant Žemaitijos krikšto jubiliejui apsisprendžiau – dabar imtis šio sumanymo arba niekad, nes seniai brendo mintis kurti kino juostą apie Krikšto sakramento esmę, prisiliesti prie šaknų – iš kur krikštas atėjo, kaip kito ir kaip liečia mus šiandien“, – filmo esmę apibūdino brolis Gediminas.
Kūrybinė grupė, jo žodžiais, filmuoti pradėjo Lietuvoje, Minijos upėje: taip buvo ieškoma įtaigių scenų, siekiant pavaizduoti krikšto stebuklą – mirties ir atgimimo virsmą.
Ieškodami meninių sprendimų kūrėjai jau apsilankė istorinėse vietose Izraelyje ir Jordanijoje. „Vykome į tas vietas, kur dar gyvi pirmapradės krikšto tradicijos atgarsiai, – kai krikščionį krikštijo visą panardindami į vandenį. Pabuvojome prie Jordano, kur Jonas Krikštytojas kvietė žmones atsiversti ir masiškai juos krikštijo šios upės vandeniu, į kurį, rodydamas mums kelią, paniro ir pats Jėzus Kristus“, – pasakojo G. Numgaudis.
Patepami kaip karaliai
Ilgus amžius katalikai, ortodoksai, protestantai, koptai išlaikė tokią krikšto tradiciją, kai nuogas žmogus būdavo panardinamas į vandenį ir tik po to įvedamas į visuomenę. Toks apsinuoginimo ženklas reiškė nuodėmės atsižadėjimą, priimant Kristų kaip Atpirkėją.
Pasinėrimas į vandenį – tai pasinėrimo Dieve simbolis, – vyksmas, kai yra nuplaunama gimtoji nuodėmė. Šiuo filmu, teigė brolis pranciškonas, norisi išprovokuoti žmones: ar jie žino, kokią dovaną gavo iš krikšto, ar išsipakavo tą dovaną ir ar naudojasi ja savo gyvenimuose.
„Po krikšto žmogus yra patepamas šventuoju Krizmos aliejumi ir tampa pateptuoju, kaip pranašai ir karaliai, kad visi liudytume Dievo meilę Jėzui, kartu su juo kurtume Dievo karalystę žemėje“, – krikšto svarbą apibūdino G.Numgaudis.
Susitikę su įvairių tikėjimų žmonėmis kūrėjai kalbėjosi apie krikšto reikšmę jų gyvenimuose, apie tai, ką ta prasme išsaugojo bažnyčios ir ką per tūkstantmečius prarado.
Istorinių krikštyklų svarba
Filmo kūrėjai dar ketina apsilankyti Italijos ir Kroatijos miestuose, kur išliko pirmosios bažnyčios, surasti senųjų krikštyklų ir ikonų, nes menas, įsitikinę jie, šiandien geriausiai atspindi nueitą tikėjimo kelią.
Šiose šalyse, anot prodiuserio, yra išlikę ovalo formos krikštyklų, simbolizuojančių moters įsčias, – tokios atsirado apaštalo Jono evangelizacijos įtakoje, bei kryžiaus formos, kurios atspindi apaštalo Pauliaus mokymą ir reiškia mūsų prisikėlimą naujam gyvenimui
G.Numgaudis neslėpė, jog šio filmo idėja kristalizavosi gana senokai: „Dar jaunystėje skaitant Šventąjį Raštą, į širdį įkrito žodžiai „Jeigu neatgimsite iš Šventosios Dvasios ir vandens, neįeisite į Dievo karalystę“. Pradėjau gilintis ir supratau, kad šiandien katalikai primiršę atgimimo iš Dvasios sąvoką – su tuo susijęs ir Krikšto sakramentas. Jis labai nuvertintas, tapęs tuštybės ir prabangos ženklu: iškilmingi krikšto rūbai, žvakės, po to – balius. Žmonės nesupranta, koks virsmas įvyksta per krikštą – kad jis atgimsta iš Dvasios. Šio filmo tikslas atmerkti žmonėms akis“.
Filmas pasirodys rugsėjį
Pagal sumanymą filmą „Krikštas“ turėtų sudarys 3 dalys: Mirtis, Palaidojimas, Prisikėlimas. Tačiau, prodiuserio teigimu, medžiagos nufilmuota jau labai daug, bet tik trečdalis jos suguls į kino juostą. „Tai – ne meninis filmas, kuriamas pagal iš anksto sumanytą scenarijų, – mūsų filmo kūrimą dažnai pakoreguoja pats gyvenimas: nežinome, ką išvykę atrasime, kokių staigmenų patirsime, į kokias žmogaus sielos gelmes pasinersime“, – pabrėžė jis.
Ši 50 min. trukmės dokumentinė kino juosta Lietuvos ekranuose turėtų pasirodyti šį rugsėjį. Ji kainuos apie 200 tūkst. Lt.
Per 30 tūkst. Lt jau iškleista kelionėje į Izraelį ir Jordaniją. Filmo kūrimą remia pavieniai geradariai bei Lietuvos katalikų religinės šalpos fondas iš JAV.
