„Reikia tiesiai pasakyti – mes, visos valdžios, o ir verslo elitas ne viską padarėme, kad Lietuvos žmonės galėtų naudotis kylančios ekonomikos ir gerovės vaisiais“, – pirmadienį per Laisvės gynėjų dienos minėjimą Seime sakė Č.Juršėnas.
Jis tikino, kad ne viskas padaryta ir tam, kad Lietuvoje visada triumfuotų teisybė ir teisingumas, ir būtų išvengta tarpusavio pasiaiškinimų, nesibaigiančių net ir iškilmingomis progomis.
„Kaip ramus žmogus, jokiu būdu nenoriu papildomai kurstyti įtarimų ar nepakantos laužo, bet kita vertus, negaliu kai ko nepasakyti. Mes buvome vieningi Atgimimo laikotarpiu – Kovo 11-ąją, Sausio 13-ąją, stodami į Europos Sąjungą ir NATO, bet prisiminkim, ypač signatarai, vidinė kova, įtampa jau reiškėsi ir 1990 metais. 1991 m. pradžioje prislopusi, po to vėl suintensyvėjo. Ar tai dėl objektyvių priežasčių, nuo kurių nepabėgsi, ar dėl subjektyvių? Atsakymo tebeieškom“, – kalbėjo signataras.
Jis atkreipė dėmesį, kad savais atradimais, savo įžvalgomis, nutolstančiomis nuo kanonizuoto istorijos supratimo, neseniai pasidalijo Romualdas Ozolas ir Vytenis Andriukaitis knygose „Aušros raudoniai“ ir „Lietuviškas imunitetas“.
„Jie, kiek žinau, atviri pasikeitimams nuomonėmis ir reikėtų surengti apskrito stalo diskusijas ar ką nors panašaus, išsiryškinti tuos neaiškius klausimus, kurių iš tikro iki šiol apstu. Neabejoju, kad tokie neformalūs, ne iškilmių formato pokalbiai padėtų kai ką išsiaiškinti, kai ką suderinti ir tada rasis tikimybė plačiam, bendram kasdieniam darbui tėvynės labui. Tada ir Sausio didvyrių atminimas bus tinkamai įprasmintas ir jų motinoms nereikės braukti karčių ašarų“, – teigė Č.Juršėnas.
