CŽV tyrė versiją, kad Adolfas Hitleris paspruko iš Berlyno į Kolumbiją

Naujai išslaptintuose JAV centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) dokumentuose teigiama, kad nacistinės Vokietijos lyderis Adolfas Hitleris galėjo ne nusižudyti savo bunkeryje Berlyne paskutinėmis Antrojo pasaulinio karo Europoje dienomis, o pasprukti į Pietų Ameriką ir esą kelis 1954 metų mėnesius gyventi Kolumbijoje, rašo „Newsweek“.
Ph.Citrenas ir „Adolfas Hitleris“ Kolumbijoje
Ph.Citroenas ir „Adolfas Hitleris“ Kolumbijoje / CŽV nuotr.

Šie CŽV dokumentai – dalis praėjusią savaitę JAV vyriausybės paviešintų tūkstančių dokumentų apie prezidento Johno F.Kennedy nužudymą dalis. Juos galite skaityti čia ir čia.

Dokumentuose pateikiami informatoriaus, kuris CŽV agentui „Cimelody-3“ perdavė informaciją, duomenys, esą A.Hitleris yra gyvas.

Ph.Citroenas pasakojo, kad Tunchoje gyvenantys vokiečiai A.Hitlerį „garbina kaip nacistiniais laikais, kreipiasi į jį kaip į fiurerį, demonstruoja nacistinius pasisveikinimus“.

Informatorius, kuris, beje, buvo CŽV agento bičiulis, taip pat teigė, kad buvusį fiurerį, apsistojusį Tunchos mieste Kolumbijos Bojakos departamente, sutiko buvęs Vokietijos SS agentas Phillipas Citroenas. Pastarasis dirbo vienoje Kolumbijos geležinkelių kompanijoje.

Dokumente rašoma, esą Ph.Citroenas pasakojo, kad Tunchoje gyvenantys vokiečiai A.Hitlerį „garbina kaip nacistiniais laikais, kreipiasi į jį kaip į fiurerį, demonstruoja nacistinius pasisveikinimus“. Tunchoje tuo metu esą gyveno nemažai buvusių nacių, pabėgusių iš karą pralaimėjusios Vokietijos.

Tas pats Ph.Citroenas informatoriui parodė ir nuotrauką, kurioje užfiksuotas jis, sėdintis šalia tariamo „A.Hitlerio“. Vyras šalia buvusio esesininko iš tiesų panašus į nacių diktatorių:

CŽV agentui taip pat buvo nurodyta, kad A.Hitleris esą pasikeitė pavardę ir tapo „Adolfu Schrittelmayoru“. Galiausiai Ph.Citroenas atskleidė, kad A.Hitleris esą 1955 metais iš Kolumbijos išvyko į Argentiną.

Antrąjį pasaulinį karą laimėjusių sąjungininkų ir visų rimtų istorikų teigimu, A.Hitleris nusižudė savo bunkeryje Berlyne 1945 metų balandžio 30-ąją, kai į miestą jau buvo įsiveržę sovietų kariai.

Panašu, kad CŽV irgi rimtai nevertino informacijos apie A.Hitlerį Kolumbijoje. Mat Baltuosius rūmus CŽV agento dar 1954-ųjų vasarį parengtas pranešimas pasiekė tik kitų metų rudenį – po pusantrų metų. Be to, pačiame dokumente rašoma apie „fantazijas“.

Vida Press nuotr./1945 m. birželį JAV tyrėjai prie sofos, ant kurios nusižudė A.Hitleris ir E.Braun
Vida Press nuotr./1945 m. birželį JAV tyrėjai prie sofos, ant kurios nusižudė A.Hitleris ir E.Braun

Tariamą A.Hitlerio kelionę po Pietų Ameriką 2014 metų knygoje „Hitlerio pėdsakais“ („Tras Los Pasos de Hitler“) atkūrė argentinietis rašytojas Abelis Bastis, kuris rašė ir apie kelis buvusio fiurerio mėnesius Kolumbijoje. Tiesa, jo sąmokslo teorijų kupiną knygą istorikai iškart atmetė.

Šiaip ar taip, apie A.Hitlerio likimą entuziastai kalba jau seniai. Antai 2009 metais CNN skelbė apie teoriją, kad sovietiniai KGB agentai tik 1970 metais sudegino A.Hitlerio kūną ir pelenus išmetė į upę. Toks neva buvo tuomečio KGB vadovo Jurijaus Andropovo įsakymas.

Tais pačiais 2009-aisiais Konektikuto universiteto tyrėjas Nickas Bellantoni sutiko ištirti kaukolės, kuri, kaip tada teigta Rusijoje, neva yra A.Hitlerio, dalį. Tačiau mokslininkas nustatė, kad kaulai – 20–40 metų moters.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų