„Dar kartą norėčiau išreikšti savo padėką Prancūzijos aukščiausiesiems vadovams, Nacionalinei Asamblėjai ir Prancūzijos žmonės“, – Armėnijos diplomatijos vadovas Edvardas Nalbandianas sakė naujienų agentūrai AFP, pridūręs, kad Prancūzija „dar kartą įrodė savo ištikimybę universalioms žmogiškosioms vertybėms“.
Prancūzijos įstatymų leidėjai žemuosiuose parlamento rūmuose ketvirtadienį pritarė įstatymui, kuriuo draudžiama neigti armėnų genocidą, nors tam labai priešinosi Turkija, perspėjusi apie diplomatinę krizę ir ekonomines sankcijas.
Rankų pakėlimu dauguma (apie 50) iš negausiai prieš Kalėdas svarstyme dalyvavusių Nacionalinės Asamblėjos parlamentarų pritarė šiam įstatymui, o mažiau kaip 10 balsavo prieš.
Šis įstatymas, kurį dar svarstys Senatas bei parlamento komitetai, gali įsigalioti jau kitų metų pradžioje.
Turkija įšaldė politinius ir karinius ryšius su Prancūzija
Turkijos premjeras Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį paskelbė virtinę politinių ir karinių sankcijų Paryžiui. Turkija atšauks savo ambasadorių iš Paryžiaus ir įšaldys abipusius politinius vizitus, taip pat bendrus karinius projektus, įskaitant karines pratybas, nurodė R.T.Erdoganas.
Ambasadorius Tahsinas Burcuoglu išvyks iš Prancūzijos penktadienį.
Prancūzijos parlamento žemuosiuose rūmuose priimtas įstatymas yra „istorijos išdavimas“, pareiškė ketvirtadienį Turkijos vicepremjeras Bulentas Arincas.
„Aš smerkiu Prancūzijos parlamentą, priėmusį įstatymą, kuris reiškia istorijos ir istorinės tiesos išdavimą“, – sakė B.Arincas savo tinklaraštyje „Twitter“ tinkle.
Prancūzijos parlamento žemuosiuose rūmuose priimtas įstatymas yra „istorijos išdavimas“, pareiškė ketvirtadienį Turkijos vicepremjeras Bulentas Arincas.
„Prancūzijos parlamentas aptemdė istoriją ir tiesą, patvirtindamas šį įstatymą“, – pridūrė jis.
B.Arincas prilygino prancūzų parlamentarų sprendimą „inkvizicijos sugrąžinimui“ ir sakė, kad tokia įstatymų leidyba yra „piktavališka“.
Azerbaidžano gyventojai taip pat protestuoja
Azerbaidžane aktyvistai ketvirtadienį surengė retą gatvės protestą prieš Prancūzijos parlamento priimtą įstatymą, draudžiantį neigti, kad per Pirmąjį pasaulinį karą Osmanų imperijoje vykusios masinės armėnų žudynės buvo genocidas.
Apie 50 žmonių, atstovaujančių azerbaidžaniečių diasporos ir karo veteranų organizacijoms, surengė piketą prie Prancūzijos ambasados Baku, skanduodami „Prancūzijos žmonės, sustabdykite (prezidentą Nicolas) Sarkozy!“ ir „Prancūzijos parlamentas turėtų būti sąžiningas!“
Piketo dalyviai perskaitė deklaraciją, kurioje teigiama, kad naujasis įstatymas varžys žodžio laisvę ir kad juo siekiama įtikti įtakingai Prancūzijos armėnų bendruomenei, kurios balsus N.Sarkozy valdančioji partija UMP siekia pritraukti per ateinančiais metais vyksiančius rinkimus.
Prancūzijos priimtame įstatyme nurodoma, kad prieš šimtmetį Osmanų imperijos pajėgų įvykdytos šimtų tūkstančių armėnų žudynės prilygsta genocidui ir kad šio fakto neigimas yra baudžiamasis nusikaltimas.
Etniškai turkams artimas Azerbaidžanas yra ištikimas Ankaros sąjungininkas ir Armėnijos priešas, o Turkija neigia, kad armėnų žudynės per Pirmąjį pasaulinį karą buvo genocidas.
Azerbaidžanas ir Armėnija praeito amžiaus 10-ame dešimtmetyje kariavo dėl ginčijamo Kalnų Karabacho, o galutinė taikos sutartis iki šiol nepasirašyta, nors derybos vyksta jau daug metų.
Vienas Azerbaidžano prezidento administracijos pareigūnas trečiadienį sakė, kad jokio armėnų genocido nebuvo.
„Jų kaltinimai yra sufabrikuoti ir neturi nieko bendra su istorine tikrove“, – pareiškė pareigūnas Ali Hasanovas.
