Vokietijos valstybės prokurorai kaltina J.Demjanjuką, kuris buvo įtrauktas į Simono Wiesenthalio centro paskelbtą labiausiai ieškomų karo nusikaltėlių sąrašą, kad jis dirbo sargu Sobiboro mirties stovykloje dabartinėje Lenkijos teritorijoje, kurioje karo metais buvo nužudyta 250 tūkstančių žydų.
89-erių metų J.Demjanjukas sėdėdamas invalido vežimėlyje nerodė jokių emocijų, kai teismas klausėsi aštuonių liudytojų, drebančiais balsais ir su ašaromis akyse pasakojusių, kaip išgyveno holokaustą, kuris nusinešė jų artimųjų gyvybes.
Pats J.Demjanjukas neigia dalyvavęs holokauste, o jo šeima tvirtina, jog jis yra per silpnos sveikatos, kad galėtų būti teisiamas.
Teisme liudijęs 83-jų metų Robertas Cohenas, kurio brolis ir tėvai buvo nužudyti Sobibore, papasakojo apie savo išgyvenimus nacių mirties stovyklose, įskaitant ir Aušvicą.
„Mes nežinojome, kas darosi, – sakė Amsterdame gimęs pensininkas rytiniame teismo posėdyje. – Manėme, kad turėsime dirbti.“
Dėl teisiamojo silpnos sveikatos teismas per dieną rengia po du pusantros valandos trukmės posėdžius. Panašu, kad tai paskutinė nacių karo nusikaltimų byla, kurią nagrinėja Vokietijos teismas.
J.Demjanjuką, kuris gimė Ukrainoje, kovojo Raudonojoje armijoje, o paskui pateko į nacių nelaisvę ir buvo paimtas dirbti stovyklos prižiūrėtoju, Jungtinės Valstijos išdavė šių metų gegužę.
Į JAV jis emigravo 1951 metais, o 1958-aisiais tapo JAV piliečiu.
Kaltinamasis prisipažino dirbęs kitose nacių stovyklose, bet ne Sobibore, kuriame, anot kaltintojų, dirbo 20–30 esesininkų ir iki 150 nacių karo belaisvių.
Sobiboro dujų kamerose pasmerktieji žydai mirdavo per 20–30 minučių, įkvėpę nuodingo anglies monoksido ir anglies dioksido mišinio; į maždaug 16 kvadratinių metrų ploto kameras būdavo suvaroma po 80 žmonių, nurodė kaltintojai.
