– Ką ryškiausiai prisimenate iš savo studijų Vilniaus universitete?
– Studijavimas Istorijos fakultete yra nepamirštamas nuotykis. Visų pirma tai ir tam tikra privilegija, nes šis fakultetas yra vienas iš trijų, esančių senuosiuose Vilniaus universiteto rūmuose. Šie senamiesčio širdyje esantys rūmai turi nepamirštamą aurą, palieka studentams nepamirštamus įspūdžius. Pačios universiteto sienos yra „gyva istorija“. Iš tiesų, kas gali būti geriau nei istoriją studijuoti Vilniaus universiteto senuosiuose rūmuose?
Be to, studijų metais susibūrė be galo smagi ir smalsi naujovėms studentų bendruomenė. Šie mokslo metai buvo labai šviesūs ir įdomūs.
– Kaip pasikeitė jūsų mokyklinės žinios apie Lietuvos istoriją?
Pradėjome gilaus socializmo laikais, o baigėme kaip pirmoji Lietuvos istorikų karta, ant kurios diplomų buvo Vytis.
– Kadangi pradėjau studijuoti 1986 metais, o baigiau – 1991 metais, tai buvo savaime istoriniai, labai įdomūs ir dinamiški laikai, lūžio epocha, kai istorija drastiškai keitėsi tiesiog už lango. Pradėjome gilaus socializmo laikais, o baigėme kaip pirmoji Lietuvos istorikų karta, ant kurios diplomų buvo Vytis. Atsirado daug dalykų, kurių anksčiau nebuvo arba tiesiog nebuvo galimybės prie jų prieiti.
Lyginant su dabartiniais studentais, mūsų galimybės buvo dar ribotos, nepaisant to, noras studijuoti, gilintis buvo didžiulis. Vien pačios Vilniaus universiteto bibliotekos klodai buvo neišsemiami, o universitete dėstę žmonės buvo tikrai ryškios asmenybės, turėjo ką papasakoti. Visai tai stipriai prisidėjo prie mano pasaulėžiūros formavimosi, padarė tikrai didelę įtaką ir buvo labai naudinga.
– Kokiomis savybėmis, jūsų manymu, turėtų pasižymėti istorijos studentas?
– Manau, kad žmogus, stodamas į bet kurią specialybę, pirmiausiai turi žinoti, ko nori. Tuo metu buvo paplitęs mitas, kad į istoriją stoja nemokantys matematikos.
Istorija leidžia palyginti, išmoko analizuoti, praeities žinios padeda susigaudyti ir dabartyje. Studijose įgytas žinias galima labai plačiai pritaikyti.
Tačiau ir dabar manau, kad tai klaidingas požiūris. Istorija yra svarbus mokslas, svarbi studijų sritis. Būtų gerai, kad jis būtų prieinamas plačiau, nes istorija padeda geriau suvokti visuomenėje vykstančius procesus bei šiuolaikinę sudėtingą kasdienybę.
Istorija leidžia palyginti, išmoko analizuoti, praeities žinios padeda susigaudyti ir dabartyje. Studijose įgytas žinias galima labai plačiai pritaikyti ir nedirbant su istorijos mokslu susijusiose srityse. Galima sakyti, kad istorijos žinios yra pasaulėžiūros dalykai – tai labai svarbu. Būtina žinoti savo valstybės istoriją, jos tradiciją, specifiką, kuo mes buvome, kas esame ir kur link judame – tai turėtų žinoti kiekvienas žmogus.
Norinčių studijuoti istoriją netrūksta – tai mane labai džiugina. Lietuvos istorija yra ta sritis, kurioje dar ne viena mokslininkų ir pedagogų karta turės kur pasireikšti. Lietuvos istorijoje yra labai įdomių, fundamentalių dalykų bei daug paslapčių, kurias aiškintis atrodo prasminga.
Istorijos katedra, kaip atskiras Vilniaus universiteto padalinys, buvo įkurtas 1783 metais. Tačiau atskiras Istorijos fakultetas Vilniuje įkurtas tik 1968 metais, padalinus iki tol egzistavusį Istorijos ir Filologijos fakultetą į du. Šiuo metu Istorijos fakultete veikia keturios katedros: Archeologijos, Istorijos teorijos ir kultūros istorijos, Naujosios istorijos bei Senovės ir vidurinių amžių istorijos katedros.
Apie studijas VU Istorijos fakultete daugiau galite sužinoti: http://www.if.vu.lt/studijos/priemimas
