Latvijos Vidžemės taikomųjų mokslų universiteto rektorius Gatis Kruminis taip pat pabrėžia, kad apie trečdalis Lietuvos nacionalinio biudžeto pirmąjį okupacijos dešimtmetį buvo skiriamas karinėms struktūroms, kovojusioms su lietuvių partizanais.
„Visa sovietinio periodo literatūra kalba apie tai, kad didžiulė pagalba buvo teikiama iš centrinio SSRS biudžeto. Tačiau duomenys, kuriuos radau apie Lietuvą, nors ne tiek ir daug, bet apie 5-6 procentus dotuodavo SSRS biudžetą“, – BNS teigė G.Kruminis.
Jis, kartu su Latvijos Vyriausybės sudaryta ekspertų komisija, antradienį Vilniuje pristatė sovietinės okupacijos žalos apskaičiavimo metodiką ir surinktus archyvinius finansinius dokumentus. Mokslininkų skaičiavimais, 1946-1990-aisiais Latvija SSRS skyrė apie 18 proc. nacionalinio biudžeto pajamų, arba 15,9 mlrd. rublių, skaičiuojant 1961-aisiais buvusiu rublio kursu. Šie metai pasirinkti kaip valiutos stabilumo atskaitos taškas.
Anot G.Kruminio, Lietuvoje šie skaičiavimai kol kas nėra atlikti, kadangi tam reikėtų surinkti daugaiu archyvinės medžiagos.
Ekspertų teigimu, skirtumas tarp Baltijos ir kitų SSRS valstybių nacionalinių biudžetų surenkamų pajamų ir išlaidų, kurios buvo mažesnės keliais procentais, buvo skiriamas SSRS biudžetui – tiesa, kiek dalis šių dotacijų vėliau grįždavo į nacionalinius biudžetus.
Latvijos ir Lietuvos centriniuose valstybiniuose archyvuose mokslininko surinkti 1946-1949 metų dokumentai rodo, kad apie 30 proc. Lietuvoje tuo metu surenkamo biudžeto buvo išleidžiama kariuomenės ir nacionalinio saugumo sričiai. Pavyzdžiui, 1949-aisiais tam buvo skirta 725 mln. rublių. Anot jo, tai paneigia ir plačiai paplitusį mitą, jog pinigai buvo skiriami Lietuvos, kaip ir kitų Baltijos šalių, ekonomikos vystymui.
„Vadinasi, nacionalinio, partizanų pasipriešinimo slopinimas buvo itin stiprus: pavyzdžiui, 1949 metais Vidaus reikalų ir Valstybės saugumo ministerijų sritims buvo išleidžiama daugiau nei pusė milijardo rublių (...) kovai su vietiniais partizanais, antisovietiniu pogrindžiu. Nes 1940-1950-aisiais esminis prioritetas Lietuvoje buvo sovietinio režimo kova su nacionaliniu pogrindžiu, o ne kokių nors gamyklų statyba, ekonomikos plėtra“, – sako G.Kruminis.
Jo pateiktais skaičiavimais, Lietuvoje 1949-aisiais nacionalinės ir iš centrinio SSRS biudžeto įplaukusios pajamos siekė 2,61 mlrd. rublių, išlaidos – apie 2,46 mlrd. rublių. Būtent šis skirtumas – apie 150 mln. rublių – anot mokslininko, ir atiteko centriniam SSRS biudžetui. Estijoje šis skirtumas 1949-aisiais buvo beveik 140 mln. rublių.
Jis neabejoja, kad ši metodika galėtų praversti Lietuvai skaičiuojant okupacijos žalą.
„Bet kompensacija iš SSRS man yra antraeilis dalykas. Svarbiausia, kad mes sugriautumėte tuos mitus (...), tą dezinformaciją, kuri yra pateikiama“, – teigė jis.
Su Latvijos mokslininku sutinka ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro direktorė Birutė Burauskaitė sakydama, kad galėtų būti papildyti 2000-aisiais atliktus skaičiavimus, pagal kuriuos okupacijos žala įvertinta apie 80 mlrd. litų (20 mlrd. JAV dolerių pagal tuometį kursą).
„Manau, kad galima būtų ne perskaičiuoti, o tiesiog papildyti skaičiavimus, kurie jau atlikti: demografiniai nuostoliai – įvairiais laikotarpiais ir būdais prarasti žmonės, jų sveikata, palikuonių likimai turi būti įvertinti. Yra aplinkosaugos, sugriauto ūkio aspektas, nepasiektų dalykų, kuriuos mes būtume pasiekę, kadangi mūsų ekonomika vystėsi panašiai, kaip Danijos ar Suomijos (...). Kadangi jie užčiuopė tą dalyką per finansinius dokumentus, norime tuo pasinaudoti“, – BNS sakė B.Burauskaitė.
Ji sako jau kreipusis dėl duomenų, apie kuriuos kalba kolegos iš Latvijos, į Lietuvos centrinį valstybės archyvą, vėliau bus sprendžiama dėl jų panaudojimo.
„Aš vakar šnekėjau su archyvo vadovu – jie duos specialistą, kadangi iš šalies žmogui užima daugiau laiko. Specialistui vietoje surasti nesudėtinga, o atlikti analizę – pažiūrėsime, tikriausiai koks nors finansų specialistas bus, kurį mes nusisamdysime“, – teigė ji.
2000-aisiais Vyriausybės sudaryta tarpžinybinė komisija pateikė skaičius, kad sovietų okupacijos padaryta žala Lietuvai siekia maž daug 20 mlrd. JAV dolerių (apie 80 mlrd. litų pagal tuometį JAV dolerio kursą), Seimas priėmė tai patvirtinantį įstatymą, tačiau realių žingsnių vykdyti jį reikalaujant Sovietų okupacijos žalos atlyginimo nesiimta.
2012-aisiais, Seimui bebaigiant kadenciją, buvo sukurta ir speciali komisija, kuri turėjo rengti derybines nuostatas ir veiksmų planą siekiant atlyginimo už Sovietų Sąjungos okupacijos padarytą žalą, tačiau veiklos taip ir nepradėjo. Komisijos vadove buvo paskirta B.Burauskaitė.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos teisingumo ministrai 2015-ųjų pabaigoje yra pasirašę deklaraciją, kuria skelbiamas siekis apskaičiuoti dėl sovietų okupacijos patirtą žalą, reikalauti jos atlyginimo bei sovietų nusikaltimus įvertinti tarptautiniu mastu.
