Istorikai, gilinęsi į archyvinę medžiagą, aptars, ką byloja sukilėlių tardymo dokumentai ir kaip juos vertinti, kaip pilietinis visuomenės pasipriešinimas atsispindi Lietuvos dailininkų paveiksluose, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Naujo ciklo ketvirtadienio kultūros istorijos vakarus nusprendėme paskirti 1863–1864 metų sukilimui ir jo dalyviams, nes šiemet sausio mėnesį Gedimino kalne atsitiktinai aptikus pirmuosius sukilėlių palaidojimus ši tema nesitraukia iš viešosios erdvės, kelia didelį visuomenės susidomėjimą“, – teigia Lietuvos nacionalinio muziejaus menotyrininkė dr. Birutė Rūta Vitkauskienė.
Tai, kad ant Gedimino kalno galėtų būti palaidoti 1863–1864 metų sukilimo dalyviai ir garsieji jų vadai – Konstantinas Kalinauskas, Zigmantas Sierakauskas ir Boleslovas Kolyška, istorikai žinojo, bet su tuo susijusių archeologinių tyrimų nepriklausomoje Lietuvoje iki šiol nebuvo atlikta.
Iš išlikusių karo teismo nuosprendžių yra žinoma, kad egzekucija sušaudant arba pakariant buvo įvykdyta 21 sukilėliui, tad vasarą archeologai grįžo ant Gedimino kalno tęsti pradėtų darbų. Su kiekviena archeologinių tyrinėjimų diena specialistų iškelta prielaida panėšėjo į tikrovę: nuvalę žemes ir kalkių sluoksnį archeologai atrasdavo vis daugiau palaikų.
Stulbinantį radinį vienoje iš kapo duobių archeologai, kaip teigia LNM, aptiko liepos pabaigoje. Prie vieno asmens palaikų buvo rastas medalikėlis, o ant dešinės rankos – vestuvinis žiedas su inicialais, nurodančiais du vardus – Zigmantas ir Apolonija – ir vestuvių data – 1862 m.
Vienuolika ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų pasibaigs aktualiausiu pranešimu – bus pristatyti Gedimino kalne rastų palaikų tyrimai.
„Antropologai jau pradėjo palaikų identifikavimo darbus, su jų rezultatais supažindinsime ir ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų dalyvius“, – rašoma pranešime.
Į pirmąjį vakarą pavadinimu „Ką žinome apie carinę tvirtovę ant Gedimino kalno?“ dailės istorikė doc. dr. B.R.Vitkauskienė pakvies šį ketvirtadienį, lapkričio 30 d. Vakaro metu istorikė pateiks žinias iš Rusijos valstybiniame karo istorijos archyve Maskvoje saugomų brėžinių ir kariškių susirašinėjimo apie tvirtovės statybas ant Gedimino kalno, vykusias 1831 m., tvirtovės įrenginius, kalno šlaitų būklę XIX a.–XX a. pirmoje pusėje. Bus rodoma vaizdinė medžiaga, kaip pakito kalno aikštelės perimetras, palyginti su tuo, kokia ji buvo XIX a. viduryje.
Paskaitų ciklas vyks Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje, Senajame arsenale (Arsenalo g. 3). Renginių pradžia 17.30 val., bilieto kaina 0,60 Eur. Programą galima rasti čia.
