VII-IV šimtmetyje prieš mūsų erą sukurtos falo pavidalo lempos, molinėse lentelėse išlikę meilės laiškai ir erotiniai simboliai ant laimės amuletų – tik maža dalis eksponatų, kuriuos lankytojai galės pamatyti parodoje, dedikuotoje graikų romėnų meilės dievaičiui.
Paroda „Erotas: nuo Hesiodo „Teogonijos“ iki vėlyvosios antikos“ (Eros: From Hesiod's Theogony to late antiquity) veiks nuo gruodžio 10 dienos iki kitų metų balandžio Kikladų meno muziejuje. Joje bus eksponuojama 280 dirbinių, atvežtų iš 50 Graikijos, Kipro, Italijos ir Prancūzijos muziejų, taip pat ir Luvro.
Šiandien visa tai galima pamatyti žurnaluose arba internete, nors nepaisant šios laisvės, egzistuoja didžiulė veidmainystė, nepaaiškinamas puritoniškumas, – sakė Nikolas Stampolidis.Šioje parodoje vaizduojama, kaip per daugelį amžių keitėsi meilės dievaičio Eroto, kurį romėnai vadino Kupidonu arba Amūru, įvaizdis. VIII a. prieš mūsų erą jis laikytas galingu dievu, o romėnų viešpatavimo laikais – tik grožio ir meilės deivės Veneros (graikų Afroditės) palydovu.
Parodos organizatoriai perspėjo, kad lankytojai mūsų laikų pasaulio padorumo sampratą turėtų palikti prie parodos durų, nes mūsų protėvių erotinis menas buvo labai tiesmukas.
„Senovės Graikijoje lytinius santykius vaizduojančią sceną buvo galima išvysti ant visuomeninio arba privataus pastato... Tie žmonės nebuvo šventeivos“, – sakė Kikladų meno muziejaus direktorius profesorius Nikolas Stampolidis.
„Šiandien visa tai galima pamatyti žurnaluose arba internete, nors nepaisant šios laisvės, egzistuoja didžiulė veidmainystė, nepaaiškinamas puritoniškumas“, – pridūrė jis.
Ši paroda padalyta į devynis skyrius – pagal mūzų, senovės graikų literatūros ir meno deivių skaičių.
Paroda pradedama nuo Eroto gimimo ir vaikystės. Ant vienos vazos jo motina Afroditė vaizduojama besiruošianti prilupti neklaužadą Erotą sandalu.
 |
| Parodos eksponatas – miegančio Eroto skulptūrėlė |
Erotui augant, gausėjo tų, kuriuos jis sužeidė savo meilės strėlėmis. Sparnuotas dievaitis vaizduojamas besitaikantis lanku į senovės dievus ir žmones.
Parodoje atkreipiamas dėmesys į garsias senovės graikų ir romėnų įsimylėjelių poras, tokias kaip Antonijus ir Kleopatra, kurių aistra nulėmė dviejų didingų senovės civilizacijų likimą.
Ekspozicijos pabaigoje sutelkti homoseksualios meilės ir prostitucijos vaizdai bei erotiniai simboliai, kurie tais laikais buvo paplitę ant kasdieniškų daiktų, tokių kaip vazos. Tikėta, kad tokie atvaizdai stiprina vaisingumą, arba tiesiog būdavo skirti žmonėms pralinksminti.
Lankytojai „prieis prie savų išvadų apie žmones ir Erotą, taip pat pamatys, kokia erotikos samprata vyravo senovėje ir kokia komercinė ji tapo mūsų dienomis“, – pabrėžė N.Stampolidis.
Prie kai kurių šios parodos ekspozicijų bus pakabinti perspėjimai jaunesniems nei 16 metų lankytojams, tačiau moksleiviai į ją bus įleidžiami.
„Nežinau, kodėl vaikai turėtų sužinoti apie meilę vien iš žurnalų ir draugų, o ne per meną“, – gūžtelėjo pečiais profesorius.
