1942-ųjų Vanzė konferencijos, kurioje nacių lyderiai „galutinai išsprendė žydų klausimą“, 70 metų sukakčiai skirtą deklaraciją pasirašė aštuoni Lietuvos socialdemokratų partijai priklausantys politikai.
Tai Seimo nariai Vytenis Povilas Andriukaitis, Justinas Karosas, Marija Aušrinė Pavilionienė, Julius Sabatauskas, Algirdas Sysas ir Birutė Vėsaitė bei europarlamentarai Vilija Blinkevičiūtė ir Justas Paleckis.
Šioje deklaracijoje atmetamos pastangos „sumenkinti“ holokaustą manant, kad jis „prilygsta, yra panašus ar lygiavertis“ komunizmui.
„Nacių ir sovietų nusikaltimų sulyginimas užtemdo jų unikalumą“, – teigiama „Septyniasdešimties metų deklaracijoje“.
Dokumentą pasirašiusieji nepritaria nacių ir sovietų nusikaltimų sulyginimui Europos istorijos knygose, pastangoms legalizuoti viešą svastikos demonstravimą, ko, anot jų, imasi fašistų ir rasistų grupės. Taip pat pasisakoma prieš siekį tą pačią dieną pagerbti holokausto ir sovietų režimo aukas.
„Nepriimtinas holokausto vykdytojų, kolaborantų bei sąjungininkų šlovinimas, įskaitant “Waffen SS „Estijoje ir Latvijoje bei Lietuvių aktyvistų frontą (LAF)“, – teigiama deklaracijoje.
Socialdemokratai J.Karosas ir A.Sysas BNS sakė manantys, kad nacių nusikaltimai skiriasi nuo sovietinių, nes buvo nukreipti išskirtinai prieš vieną rasę, o jų sulyginimas – konservatorių sumanymas, nepriimtinas nei kairiesiems, nei holokaustą patyrusiems žydams.
„Pati Hitlerio doktrina buvo sunaikinti atskirą tautybę. Komunistinė ideologija buvo daugiau prieš socialinius sluoksnius. Yra daug sutapimų – naikinimas žmonių, žudymas jungia, bet čia truputį skirtingi dalykai, ir aš palaikau tokią poziciją, kurį įžeidžia visą žydų tautą, nes jie jautriai reaguoja, ir, manau pagrįstai. Mums atrodo kitaip, bet aš įsijaučiu į žydų situaciją“, – kalbėjo J.Karosas.
„Ir vienas, ir kitas nusikaltimas, jie vienodai baisūs, bet negalima šiek tiek gretinti tų dalykų, dėti lygybės ženklą, nes holokaustas buvo rasinis persekiojimas vienos tautybės žmonių, kraupus persekiojimas ir naikinimas. Stalinizme nebuvo rasinio principo, gal primetama rusų tautai, nors to tikrai negalima pasakyti, nes stalinizmo represijas vykdė įvairių tautybių žmonės, ko gero, galima ir lietuviams tam tikriems priskirti tą patį“, – antrino A.Sysas.
Pasak šio parlamentaro, kiekvieno režimo nusikaltimus reikia vertinti atskirai, nes „lygybės ženklas šiek tiek žeidžia žydų tautą“.
„Jei kalbame apie skaudžius dalykus – dujų kameras ir tremtį, tai šiek tiek skirtingi dalykai. Iš tremties dar žmonės grįždavo, iš dujų kamerų – dažniausiai ne“, – teigė A.Sysas.
Socialdemokratų teigimu, šių nusikaltimų sugretinimas – politinė konservatorių pozicija, kuriai jie nepritaria.
„Konservatoriai tą poziciją prabruko, bet tai nėra visuotinai Lietuvoje priimta. Tai yra konservatorių tam tikras politinis pramušimas – jų tokia kova. Bet socialdemokratai visą laiką kitaip matėme“, – sakė J.Karosas.
Lietuva yra aktyviai prisidėjusi rengiant 2009-aisiais Vilniuje priimtą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Parlamentinės Asamblėjos (PA) rezoliuciją, kuria, priešingai nei „Septyniasdešimties metų deklaracijoje“, sulyginami nacizmo bei stalinizmo nusikaltimai.
Šioje Lietuvos ir Slovėnijos parlamentarų inicijuotoje rezoliucijoje pritariama iniciatyvai rugpjūčio 23-iąją, kai buvo pasirašytas Ribbentropo-Molotovo paktas, pavadinti bendrai stalinizmo ir nacizmo aukų atminimo diena.
