Jūros dugne išbuvęs šimtmečius laivas į dienos šviesą buvo iškeltas 1961-aisiais.
Nutemptas į Gustavo V doką jis buvo išvalytas ir restauruotas, o šiuo metu laivą, kurį sudaro net 95 proc. originalių dalių, galima pamatyti Vazos muziejuje.
Pastarasis (Vasamuseet – šved.) įsikūręs pačiame Stokholmo centre esančioje saloje Djurgården.
Čia užsukę turistai ne tik gali iš arti pamatyti pagrindinį muziejaus eksponatą – vienintelį pasaulyje išlikusį XVII a. karo laivą, kurį puošia daugybė išdrožtų skulptūrų, bet ir nedidelėje kino salėje pasiklausyti istorinių faktų apie jį, taip pat apžiūrėti istorinius meno dirbinius.
Vienoje muziejaus dalyje duoklė atiduota ir nuskendusiems įgulos nariams. Nėra iki galo aišku, kiek tiksliai žmonių nuskendo ir kas jie tokie buvo, tačiau iš griaučių, kurie, beje, eksponuojami ir muziejuje, pabandyti atkurti jų paveikslai.
Karaliaus užsispyrimo kaina
Laivą užsakė Švedijos karalius Gustavas II Adolfas. Jis pageidavo, kad „Vaza“ būtų tikras Švedijos karališkojo karo laivyno pasididžiavimas, su daugiau nei įprasta patrankų.
Laive buvo 64 patrankos, kurių dauguma šaudė sunkiais 11 kg sveriančiais sviediniais. Laivo projektuotojai pastebėjo laivo stabilumo trūkumus, suvokė, kad, norint išvengti didžiulės nelaimės, reikia laivą praplatinti, nes svorio centras buvo per aukštai. Laivo nestabilumas buvo pastebėtas testo metu, kai 30 žmonių vienu metu turėjo bėgti nuo vieno laivo borto kito link.
Trys tokie prabėgimai parodė, kad laivas stipriai siūbavo ir testas buvo nutrauktas. Vis dėlto karalius buvo užsispyręs – pasakė „ne“ bet kokiems tobulinimams ir tai 1628 m. rugpjūčio 10 d. baigėsi katastrofa.
Susirinkusi gausi minia smalsuolių nuščiuvo, pamačiusi, kad vos kiek daugiau kaip kilometrą nuo kranto nuplaukęs laivas 32 metrų gylyje ėmė svirti, o netrukus dingo po vandeniu. Vandens paviršiuje liko tik keletas statinių, lentų ir išsigelbėjusių žmonių.
Didžiausias užkonservuotas medinis statinys
333 metus vandenyje išbuvusį laivą iškėlus į dienos šviesą reikėjo restauruoti ir sugalvoti, kaip jį konservuoti. To nepadarius, medinis laivas, išdžiūvus vandeniui, būtų tiesiog subyrėjęs.
Iškeltas iš vandens jis iš pradžių nuolat buvo apipurškiamas vandeniu. Galiausiai buvo rastas sprendimas, kaip užkonservuoti šį laivą – jis buvo padengtas į vašką panašia medžiaga – polietilenglikoliu (PEG). Iki tol pasaulyje niekas nebuvo užkonservavęs tokio dydžio medinio statinio.