Dovanos popiežiui paieška
Pasaulio katalikai 1929 m. gruodžio 20 d. ruošėsi paminėti popiežiaus Pijaus XI (Achille Ratti) kunigavimo 50 metų jubiliejų. Ta proga pasveikinti jubiliatą ruošėsi ir Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona. Pasirūpinti asmenine prezidento dovana turėjo URM ir Lietuvos atstovas prie Šventojo Sosto Jurgis Šaulys. Kadangi prieš tapdamas popiežiumi Achille Ratti trejus metus ėjo Vatikano bibliotekos viceprefekto ir ketverius – prefekto pareigas ir garsėjo kaip bibliofilas bei domėjosi lietuvių kalba, J.Šaulys pasiūlė jam padovanoti Mikalojaus Daukšos „Postilę“, išleistą Vilniuje 1599 metais. Pradžioje šį leidinį buvo planuota įsigyti Varšuvoje. Tai padaryti, tikriausiai, buvo tikimasi talkinant rašytojui Ksaverui Sakalauskui-Vanagėliui, gyvenusiam Varšuvoje ir Lenkijos antikvariatuose pirkdavusiam senas ir retas knygas J.Šaulio bibliofiliniam rinkiniui. Tačiau paaiškėjo, kad ten galima įsigyti ne M.Daukšos, o Jono Bretkūno „Postilę“. Kadangi pastarasis buvo protestantas, tai tas leidinys popiežiui dovanoti netiko.
Tuomet J.Šaulys pasiūlė tuometiniam Lietuvos užsienio reikalų ministrui Dovui Zauniui pabandyti atgauti iš SSRS Mokslų akademijos Kauno kunigų seminarijai priklausiusį M.Daukšos „Postilės“ egzempliorių, Jis ten atsidūrė XX a. pradžioje Rusijos imperatoriškajai mokslų akademijai rengiantis perspausdinti šį leidinį. Tuo rūpinosi profesorius Eduardas Volteris. Perspausdinta „Postilė“ buvo išleista 1904 metais, o jos originalas, E.Volterio pasiskolintas iš tuometinės Žemaičių kunigų seminarijos, taip ir pasiliko Peterburge. Tiesa, Lietuvos pasiuntinybė Maskvoje kartą jau buvo tarpininkavusi Lietuvos universitetui skolinantis šį egzempliorių iš SSRS mokslų akademijos. 1925 m. Lietuvos universitetas sumanė išspausdinti M.Daukšos „Postilės“ fotografuotinį leidimą. Tuo tikslu Švietimo ministerija 1925 m. balandžio 22 d. raštu kreipėsi į URM prašydama padėti šį reikalą sutvarkyti. Tai padaryti buvo pavesta Lietuvos pasiuntiniui SSRS Jurgiui Baltrušaičiui, kuris su atitinkamu prašymu kreipėsi į SSRS Užsienio reikalų liaudies komisariatą (URLK). Kadangi „Postilė“ buvo saugoma sovietų Mokslų akademijos Petrogrado skyriuje, derybos dėl knygos paskolinimo užtruko iki rudens. Pagaliau 1925 m. rugsėjo 17 d. URM perdavė M.Daukšos „Postilę“ Švietimo ministerijai. Leidinys buvo paskolintas pusei metų. Tačiau leidybos darbams užsitęsus, Lietuvos universiteto prašymu Lietuvos pasiuntinybė Maskvoje susitarė paskolinimo laiko pratęsti iki 1926 m. kovo 15 d. Bet ir šio pratęsimo neužteko. „Postilė“ buvo grąžinta Užsienio reikalų liaudies komisariatui tik 1926 m. gegužės 7 d. Nors šis retas leidinys iš esmės buvo Kauno kunigų seminarijos nuosavybė, šį kartą pretenzijos dėl jo perdavimo Lietuvai pareikštos nebuvo. Tačiau šios skolinimo operacijos metu surinkta informacija pasitarnavo 1929 m. „Postilę“ sugrąžinant į Lietuvą.
Jurgio Baltrušaičio pastangos sugrąžinti „Postilę“
Kadangi formali SSRS esančios „Postilės“ savininkė buvo Kauno kunigų seminarija, tai ji turėjo kreiptis į savo bažnytinę valdžią, o toji – į URM su prašymu tarpininkauti atgaunat seminarijai teisėtai priklausantį turtą. Todėl apie numatomą prezidento dovaną popiežiui, aišku, pirmiausia turėjo būti susitarta su Kauno arkivyskupijos metropolijos kurija. Derinimas užtruko kelias dienas. 1929 m. lapkričio 20 d. URM gavo Kauno metropolijos kurijos generalvikaro Kazimiero Šaulio oficialų prašymą pasirūpinti „Postilės“ grąžinimu iš SSRS. Jau to paties mėnesio 23 d. ministerija išsiuntė į Maskvą nurodymą J.Baltrušaičiui imtis priemonių kuo skubiau šiuo klausimu susitarti su SSRS URLK ir Mokslų akademija. Gruodžio pradžioje URLK pasiekė oficialus Lietuvos pasiuntinybės SSRS prašymas grąžinti „Postilę“ kaip ypač svarbią „lietuvių kalbos liaudiškų ištakų nustatymui“. Kadangi iki popiežiaus jubiliejaus buvo likęs nepilnas mėnuo, susitarti su Sovietų Sąjungos atstovais ir perduoti Kaunui „Postilę“ iki gruodžio 20 d., žinant tokio pobūdžio klausimų sprendimo tempus SSRS, buvo nerealu. Tačiau J.Baltrušaitis dėjo visas pastangas, kad šis reikalas būtų kuo greičiau sutvarkytas. „Dėl Daukšos „Postilės“ dirbu, kad būtų mano rankose iki Naujų metų“, ̶ rašė J.Baltrušaitis gruodžio 18 d. laiške ministrui D.Zauniui.
Gruodžio pradžioje URLK pasiekė oficialus Lietuvos pasiuntinybės SSRS prašymas grąžinti „Postilę“ kaip ypač svarbią „lietuvių kalbos liaudiškų ištakų nustatymui“.
Savo pažadą pasiuntinys įvykdė. Tam reikėjo ne tik diplomatinių sugebėjimų, bet ir nemažai atkaklumo bei gerų ryšių su sovietų funkcionieriais. Jeigu 1929 m. gruodžio 31 d. J.Baltrušaitis į Kauną dar telegrafavo: „Spaudžiu, žada greit“, tai pirmąją 1930 m. dieną URM pasiekė telegrama: „Daukšos „Postilę“ gabena Bagdonas (Lietuvos pasiuntinybės SSRS patarėjas – aut. pastaba) šį vakar“.
Saugojimo vieta – Vatikano biblioteka
Atkeliavusi į Kauną, „Postilė“ jau sausio 8 d. su diplomatiniu kurjeriu buvo išsiųsta į Romą Lietuvos atstovui prie Šventojo Sosto J.Šauliui. Apie sugrąžintą iš SSRS raritetą nedelsiant buvo informuotas ir prezidentas A.Smetona, kuris savo 1930 m. sausio 10 d. laiške J.Šauliui rašė: „Asmens dovana Šv. Tėvui (Daukšos postilė) gauta. D-ras Zaunius, turbūt, jau bus Tamstai apie tai pranešęs“.
Įrišta į pergamento viršelius, papuoštus Lietuvos ir popiežiaus Pijaus XI heraldiniais ženklais, bei papildyta priešlapiais su dedikaciniais įrašais „Postilė“ 1930 m. gegužės 26 d. buvo įteikta popiežiui. „Postilės“ išsiuntimo J.Šauliui data (1930 m. sausio 8 d.) leidžia teigti, jog jos įrišimo, priešlapių su dedikacija parengimo bei kiti apipavidalinimo darbai buvo atlikti Romoje.
Įteikus dovaną popiežiui, beliko tik atsiskaityti su Kauno kunigų seminarija. Į URM užklausimą, kiek valstybė yra skolinga už „Postilę“, generalvikaras K.Šaulys atsakė, kad jos, kaip bibliografinės retenybės, vertę pinigais nustatyti vargu ar įmanoma. Tačiau Kunigų seminarija neprieštarautų, jei „Vyriausybė rastų galima prisidėti prie įstaigos knygyno aprūpinimo savo pašalpa ligi 3000 litų.“. Vyriausybė tai „rado galima“ ir seminarijos bibliotekos reikalams skyrė 3000 litų.
Gautą Lietuvos prezidento dovaną popiežius Pijus XI perdavė saugoti Vatikano bibliotekai. Taip vienas iš devynių šiuo metu žinomų M.Daukšos „Postilės“ egzempliorių atsidūrė ir iki šiol yra Vatikano bibliotekoje. Dar vienas egzempliorius yra saugomas Getingene (Vokietija) ir likę septyni – Lietuvoje.
