„Kaltinimai, kad pilame alyvos į ugnį, mane tikrai nervina“, – tuomet vyr. redaktoriumi dirbęs S.Charbonnier sakė interviu „Der Spiegel“. Jis teigė, kad kitos žiniasklaidos priemonės savo atsaką į radikalųjį islamą išreiškia straipsniais. „Mes darome tą patį, tačiau piešiniais. O piešinys dar nieko nenužudė“, – tuomet sakė S.Charbonnier.
Geriau mirti stovint, nei gyventi klūpant ant kelių, – 2012 m. sakė karikatūristas.
Prancūzas Pierre'as Boullier trečiadienį cituoja kitus S.Charbonnier žodžius, pasakytus 2012 metais: „Aš nebijau atsakomųjų smūgių. Geriau mirti stovint, nei gyventi klūpant ant kelių.“
„Jeigu mes jaudintumėmės dėl kiekvieno mūsų piešinio kiekviename iš 1 057 numerių pasekmių, tuomet būtume turėję seniai užsidaryti“, – „Der Spiegel“ taip pat sakė S.Charbonnier.
„Ekstremistams nereikia jokių pasiteisinimų, – kalbėjo jis. – Mes kritikuojame tik vieną konkrečią ekstremistinio islamo formą, tai darome keista ir satyriškai perdėta forma. Nesame atsakingi už kraštutinumus vien dėl to, kad mes savo išraiškos laisve naudojamės pagal teisiškai nustatytas normas.“
„Jeigu jų nežavi mūsų karikatūros, jiems nebūtina pirkti mūsų žurnalų. Žinoma, jie gali prieštarauti. Teisė į protestą turi būti apsaugota – tol, kol paklūstama įstatymams ir susilaikoma nuo smurto“, – kalbėjo S.Charbonnier.
Jis atkreipė dėmesį, kad kiekvieną savaitę žurnalas spausdina provokuojančias karikatūras, tačiau jos „karo paskelbimu“ vadinamos tik tada, kai pašiepiamas pranašas Mahometas arba radikalusis islamas.
Po išpuolio 2011 metais redakcija sulaukė ir tų politikų paramos, kurių karikatūros taip pat spausdinamos leidinyje. „Juk tai juokinga. Mūsų žurnalas pajuokia policiją kiekviena pasitaikiusia proga, o dabar redakcija yra jos saugoma. Tai tik rodo, kad žodžio laisvė mūsų šalyje yra gerbiama“, – kalbėjo redaktorius.
Su Vokietijos leidiniu jis kalbėjosi po to, kai 2011-ųjų lapkritį į redakcijos pastatą buvo mestas Molotovo kokteilis. Savaitraštis buvo neseniai paskelbęs pranašo Mahometo karikatūrą ir „pakoregavęs“ vieno savo numerio pavadinimą – „Charia Hebdo“, turėdamas omenyje griežtą islamo teisę šariatą.
