 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./Vokietijos kariuomenė kerta Lenkijos sieną 1939 m. |
Karo nusikaltėlių kamerose buvo paslėpti mikrofonai, kuriais daryti įrašai yra papildomas knygos „Kariai: kovojimas, žudymas ir mirtis. Slapti Antrojo pasaulinio karo vokiečių karių, kalinčių už karo nusikaltimus, įrašai“ šaltinis.
Knyga, kurią sudarė vokiečių istorikai Soenke Neitzelis ir Haraldas Welzeris paneigia mitus, kad vokiečių kariai nėra atsakingi už karo nusikaltimus. Ji parodo niūrų Antrojo pasaulinio karo vaizdą iš vidaus ir sunaikina mitą apie „švarų“ Vermachtą (Vokiečių karinės pajėgos). Buvę kariai kalbasi apie savo požiūrius į priešus, savo lyderius, diskutuoja apie karinių misijų detales ir apsikeičia stebėtinai atviromis nuomonėmis apie žiaurumus, kurių liudininkais ar vykdytojais jie buvo.
„Dievinu mėtyti bombas. Tai verčia mane virpėti, nuostabus jausmas. Toks pat geras kaip ką nors nušauti“,− kalbėjo buvęs karys viename iš įrašų.
Dievinu mėtyti bombas. Tai verčia mane virpėti, nuostabus jausmas. Toks pat geras kaip ką nors nušauti.
Pokalbiai atskleidžia, kokie neįtikėtinai žiaurūs per Antrąjį pasaulinį karą buvo eiliniai vokiečių kariai. Ilgus metus klaikūs karo nusikaltimai, prievartavimai ir genocidas gulė tik ant SS vadovų ir Hitlerio parankinių, tačiau knyga detalizuoja, kaip plačiai buvo išplitęs barbariškumas.
Įrašai atskleidžia ne tik neįtikėtinus žiaurumus, bet ir nerimą keliantį pasitenkinimo jausmą, sklindantį iš karių: „Buvo šventė turgaus aikštėje, minia žmonių, sakomos kalbos. Mes juos taip apipurškėme! Tai buvo smagu!“
Kitas įrašas: „Kartą mes pradėjome apšaudymą netoli Ystburno. Pakilome lėktuvu ir pamatėme didelę pilį. Atrodė, kad ten vyksta pobūvis ar kažkas panašaus − bet kokiu atveju, daug ponių su vakarinėmis suknelėmis ir orkestras. Pirmiausia mes apskridome pilį iš galo, tada atakavome. O, mano berniuk, tai buvo smagu.“
Viena knygos ištrauka skamba taip:
Zotlotereris: „Aš nušoviau prancūzą iš nugaros, kai jis važiavo dviračiu.“
Weberis: „Iš arti?“
Zotlotereris: „Taip.“
Heuseris: „Ar jis norėjo sulaikyti tave?“
Zotlotereris: „Nesąmonė. Aš tiesiog norėjau jo dviračio...“
