Šią savaitę JAV Nacionalinis saugumo archyvas išslaptino dokumentus, kurie atskleidžia daugiau detalių apie šį įvykį. Tuometis JAV gynybos sekretorius Robertas McNamara sakė, kad bombos nesprogo tik laimingo atsitiktinumo dėka.
Kas galėjo nutikti
Svetainėje nuclearsecrecy.com galima sukurti atominės bombos sprogimo simuliaciją. Joje rašoma, kad viena tokia bomba, kuri nukrito 1961 m., paskleistų šiluminę radiaciją 15 mylių (24 km) spinduliu. Teritorija dar labiau išsiplėsti gali priklausomai nuo vėjo stiprumo ir krypties.
Jeigu tokios bombos šiandien nukristų šioje vietoje, žūtų mažiausiai 60 tūkst. žmonių, dar 54 tūkst. būtų sužeisti. Tačiau svetainėje įspėjama, kad apskaičiuoti galimą žuvusiųjų skaičių yra be galo sunku.
Jeigu tokios bombos šiandien nukristų šioje vietoje, žūtų mažiausiai 60 tūkst. žmonių, dar 54 tūkst. būtų sužeisti. Tačiau svetainėje įspėjama, kad apskaičiuoti galimą žuvusiųjų skaičių yra be galo sunku. Į jį taip neįtraukiama, kiek žmonių žūtų nuo radioaktyvių dulkių.
1961 m. Šiaurės Karolinoje gyveno 53 proc. mažiau žmonių nei dabar. Tai reiškia, kad nuo bombų būtų žuvę mažiausiai 28 tūkst., sužeista – 26 tūkst.
Lyginant su atominės bombomis Hirošimoje ir Nagasakyje, aukų būtų mažiau. Nors Japonijoje numestos bombos buvo mažesnės, jos buvo paleistos į tankiau gyvenamas vietoves.
Kalifornijos universiteto tyrėjai apskaičiavo, kad kai bombos buvo numestos Japonijoje 1945 metų rugpjūtį, Hirošimoje gyveno apie 330 tūkst., Nagasakyje – 250 tūkst. žmonių. Iki gruodžio mėnesio buvo žuvę atitinkamai mažiausiai 90 tūkst. ir 60 tūkst. žmonių.
Goldsboro incidentas
Išslaptintuose dokumentuose rašoma, kad 1961 metų sausio 24 dieną JAV bombonešis skrido virš Šiaurės Karolinos, kai sugedo dešinysis jo sparnas.
Bombonešiui yrant ore iš jo iškrito dvi atominės bombos. Vienos parašiutas išsiskleidė, kitos – ne. Dokumentuose pažymima, kad lėktuvo suirimas sukėlė pasekmių grandinę, kuri galėjo detonuoti abi bombas.
Pirmoji bomba, kurios parašiutas išsiskleidė, ant žemės nukrito nesugadinta. Gerai, kad buvo nutrauktas energijos tiekimas, kurį bomba gaudavo iš generatoriaus, todėl ji nesprogo.
Pirmoji bomba, kurios parašiutas išsiskleidė, ant žemės nukrito nesugadinta. Gerai, kad buvo nutrauktas energijos tiekimas, kurį bomba gaudavo iš generatoriaus, todėl ji nesprogo.
Antroji bomba į žemę tėškėsi be parašiuto. Tačiau ir šį kartą pasisekė – smūgis sugadino dalį bombos, kuri buvo reikalinga detonavimui.
JAV valdžia dar nėra išslaptinusi 21 dokumento iš 1950-1968 metų. Juose aprašomi orlaivių incidentai, kai atominės bombos buvo pamestos, tyčia dėl saugumo priežasčių ar netyčia numestos arba kai sudužo patys jas gabenę bombonešiai.
Praėjus dviem mėnesiams po Goldsboro incidento kitą B-52 ištiko nelaimė skrydžio vakarinėje JAV dalyje metu. Kabinoje staiga nukrito slėgis, beveik visa įgula iššoko parašiutais, o vienas likęs pilotas nukreipė bombonešį į negyvenamą vietovę. Jis sudužo Jubos miestelyje, tačiau orlaivyje buvusios dvi atominės bombos nesprogo, nes suveikė jų saugumo prietaisai.
Katastrofos vos išvengta
Goldsboro incidentas pirmą kartą buvo detaliai aprašytas praėjusiais metais išleistoje Erico Schlosserio knygoje „Command and Control“. Tačiau šią savaitę išslaptintus dokumentus paaiškėjo naujų aplinkybių.
Atskleista, kad B-52 bombonešyje buvo aštuoni įgulos nariai. Penki iš jų išgyveno.
Nukritusios bombos svėrė 4,5 tūkst. kg, o jų galingumas buvo 3,8 megatonos. Palyginimui – ant Hirošimos ir Nagasakio numestų bombų galingumas buvo atitinkamai 0,01 ir 0,02 megatonos.
