1944 m. sausio 10 d. Klivlando laikraščiai skelbė Lietuvos prezidento A.Smetonos žūtį gaisre, apsinuodijus dūmais. Iki šiol nelaimės aplinkybės apipintos sąmokslo teorijomis, kad krosnis, kur kilo gaisras, buvo specialiai sugadinta. Tačiau istorikas A.Eidintas sako, neradęs tai patvirtinančių duomenų.
„Jei jis nebūtų grįžęs atgal laipteliais pasiimti kailinių, jis nebūtų uždusęs, kaip žmona neužduso. Jie jau išėję buvo. Prieš 2 savaites jie buvo apsinuodiję smalkėmis tame kambariuke, palėpėje, reiškia sistema jau buvo netvarkoje“, – pasakojo A.Eidintas.
Mitais apipinta ne tik A.Smetonos mirtis, bet ir jo politinė veikla, pasitraukimas į Jungtines Valstijas, prasidedant okupacijai. Didžiausia jo nuodėme laikomas įvestas vienų prezidentiniu, kitų – autoritariniu vadinamas valdymas. Tačiau A.Eidintas neskuba už tai A.Smetonos teisti.
„Europoje buvo mada tokių diktatūrinio tipo režimų. Bet tas A.Smetonos režimas nebuvo pats brutaliausias, totalinis. Pavyzdžiui, kultūrinis gyvenimas nebuvo kontroliuojamas. Propagandos ministeriją arba tarnybą buvo bandyta įsteigti, bet ji nepradėjo veikti. Šalis vystėsi, ekonomika augo, krašto apsauga, kariuomenė buvo stiprinama ir buvo kuriama tautinė valstybė, lietuviškai kalbanti Lietuva“, – kalbėjo istorikas.
Istoriko teigimu, A.Smetona visada buvo kaip tarpininkas bei vienytojas ir sugalvojo terminą „vidurainė linija“. Pasak A.Eidinto, būtent tai padėjo atkurti Lietuvos valstybę 1918 m., kai A. Smetona vadovavo Tarybai ir prieš 100 metų buvo išrinktas pirmuoju prezidentu.
Įvertinant šį indėlį, 2019-ieji paskelbti ir A.Smetonos metais. Jo tėviškėje Ukmergės rajone, planuojama pastatyti paminklą, o pačioje Ukmergėje – bareljefą.
Minint valstybės šimtmetį, tikėtasi ir į Vilnių pargabenti A.Smetonos palaikus, tačiau su tuo nesutiko jo giminės. Visuomenininkai siūlė paminklą A.Smetonai statyti ir Vilniuje, tačiau dėl lėšų trūkumo idėjos atsisakyta.
Vilniaus savivaldybė idėjos statyti A.Smetonai paminklą sostinėje nesvarsto, nebent būtų Vyriausybės iniciatyva. Neoficialiai pripažįsta, kad kliūtis paminklui – prieštaringi A.Smetonos asmenybės vertinimai.
A.Eidintas sako, kad nors A.Smetoną yra dėl ko kritikuoti, tačiau jį reikia vertinti už subrandintą kartą, pasiryžusią kovoti už laisvę.
„Yra tokia baimė, kad gal ir Briuseliui gali nepatikti, kad lietuviai pasistatys paminklą buvusiam autoritarinio režimo vadui, visiškai negalvojant kas jis buvo prieš autoritarinį režimą ir kokia yra reikšmė jo Lietuvos tautos istorijai. Tai ar mes gerbiam savo valstybės atkūrėjus, ar ne? Kas jau po to buvo, tai jau politinė kova“, – sakė istorikas.
A.Eidinto teigimu, jei Vilniuje pastatytas paminklas Jonui Basanavičiui, jo reikėtų ir A.Smetonai, kad ir kuklaus.
