Pirmą kartą straipsnis 15min buvo publikuotas 2019 liepos 31dieną.
5 valandą ryto OMON smogikai užpuolė pasienio darbuotojus.
Vietoje sušaudyti žuvo muitininkai Antanas Musteikis ir Stanislovas Orlavičius, rinktinės „Aras“ pareigūnai Algimantas Juozakas ir Mindaugas Balavakas ir kelių policijos darbuotojai Algirdas Kazlauskas ir Juozas Janonis.
Po kelių dienų, rugpjūčio 2 dieną, ligoninėje mirė muitininkas Ričardas Rabavičius.
Iš aštuonių Medininkų žudynėse dalyvavusių pareigūnų išgyveno tik muitininkas Tomas Šernas.
T.Šernas dėl patirtų sužalojimų Medininkuose kurį laiką negalėjo kalbėti bei savarankiškai judėti.
Šiandien T.Šernas yra Lietuvos evangelikų reformatų generalinis superintendentas.
Dėl Medininkų tragedijos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka tik vienas buvęs OMON milicininkas Konstantinas Michailovas.
Kiti trys OMON milicininkai buvo nuteisti už akių, nes Rusija atsisakė juos išduoti.
A.Jakubčionis pasakojo, kad informacija apie žudynes pasklido vietos gyventojams pamačius siaubingus vaizdus prie Medininkų pasienio punkto.
„Paprasčiausiai aplinkiniai gyventojai tai pamatė ir pranešė, kad nutiko kažkas baisaus. Kraujas, negyvi žmonės. Iš pradžių galvota, kad visi mirė, bet paaiškėjo, kad T.Šernas tik labai smarkiai sužeistas buvo“, – sakė istorikas.
Panašių provokacijų buvo daugiau
Tuometinė, begriūvanti Sovietų Sąjunga, buvo itin priešiškai nusiteikusi Lietuvos savarankiškumo ir valstybingumo atžvilgiu.
Anot A.Jakubčionio, į Lietuvos sienas buvo nusitaikyta dėl to, kad sienų apsauga yra valstybės egzistavimo būtinas atributas.
„Dėl to ir pradėjo naikinti šituos nekenčiamus simbolius. Visų pirma, tai patenka ir į Lietuvos nepripažinimo politiką, ir siekį parodyti, kas realiai kontroliuoja padėtį. Antra, neužmirškime, kad tai buvo liepos pabaiga, o už trijų savaičių Maskvoje pučas, – teigė istorikas.
– Vadinasi imperija jau pradėjo braškėti ir prieš pabaigą dar labiau subraškėjo. Ir tada tiesiog imtasi desperatiškų veiksmų, siekiant užkirsti kelią bet kokiems galimiems įvykiams.“
Panašių provokacijų būta ir daugiau, tiek Latvijos, tiek Baltarusijos pasienyje.
Iš viso OMON smogikai Lietuvos muitininkus užpuolė 18 kartų.
„Panašus nutikimas buvo ir Rygoje. Bet Medininkai išsiskyrė savo žiaurumu, tai turbūt būtų išskirtinis toks bruožas“, – pasakojo A.Jakubčionis.
Po tų pačių metų rugpjūtį Maskvoje vykusio pučo, mėnesio pabaigoje Vilniuje veikęs OMON dalinys buvo išformuotas.
Parodė „socializmą žmogišku veidu“
Medininkų tragedija dėmesio susilaukė ir tarptautinėje erdvėje.
Istoriko nuomone, būtent šis įvykis Sovietų Sąjungos įvaizdžiui padėjo tašką.
Iš tikrųjų, manyčiau, griūvančios Sovietų Sąjungos įvaizdžiui buvo uždėtas taškas.
„Tai buvo nesuderinama su bet kokiu žmogiškumu ir su bet kuo, ką deklaravo Gorbačiovas – socializmas žmogiškuoju veidu, naujo tipo socializmas ir panašiai. Iš tikrųjų, manyčiau, griūvančios Sovietų Sąjungos įvaizdžiui buvo uždėtas taškas.
Vėlgi, galima žiūrėti, jei tuo metu bent Vakarų šalys pradėjo pripažinti Lietuvą, tai po šio įvykio jų dėmesys Lietuvai dar labiau sustiprėjo“, – pasakojo A.Jakubčionis.
Anot istoriko, Medininkų žudynės ir šiandien svarbios.
Šis įvykis atkreipė dėmesį į valstybės sienų apsaugos svarbą.
„Tada, besikuriančioje valstybėje, pasieniečiai apskritai ėjo į nežinomybę, saugoti to, kas dar tik kuriasi“, – sakė istorikas.
