Kalbėdamas penktadienį surengtame seminare „Modernios Lietuvos kūryba: Minkštoji Rusijos sulaikymo strategija“ Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos prorektorius V. Rakutis pažymėjo, kad Lietuvoje pasitikėjimas savo valstybe, lyderiais bei šalies sėkme yra sistemingai menkinamas.
„Žmonės tuomet pradeda abejoti, nežino, ką daryti. Tuomet jiems pasakoma: laikas grįžti, ten bus geriau. Šie paprasti metodai yra labai efektyvūs, ir ypatingai tai daliai visuomenės, kuri yra nepakankamai pasiruošusi šiems procesams“, – teigia V. Rakutis.
Jis apgailestauja, kad Švietimo ir mokslo ministerija iki šiol neparuošė žmonių tokiems pokyčiams: „Žinių prasme jie gauna Lietuvos istorijos, kultūros pamokas, tačiau labai dažnai akcentai nesudedami tinkamose vietose. Jei palygintume su Lenkijos mokyklų modeliu – ką jie suformuoja jaunajai kartai, pamatytume esminį skirtumą. Net toks svarbus dalykas – iš kokių vadovėlių mokosi vaikai – vis dar nėra kontroliuojamas Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerijos, tai palikta spręsti vaikų tėvams“, – kalbėjo V. Rakutis.
Informacinių karų taikiniu pasirinkti viduramžiai. Pavyzdžiui, Baltarusija pergalę Saulės mūšyje bando priskirti sau.
Pasak jo, informacinių karų taikiniu pasirinkti viduramžiai. Pavyzdžiui, Baltarusija pergalę Saulės mūšyje bando priskirti sau.
„1236-aisiais įvykusį Saulės mūšį, kurio net lietuviai nesisavina ir palieka žemaičiams, mėginama pateikti kaip tam tikrą Baltarusijos pergalę“, – aiškina V. Rakutis.
Anot istoriko, stengiamasi apskritai eliminuoti lietuvių dalyvavimą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės procesuose. „Jei paklaustume 20-mečio, ar Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė yra baltarusių, ar lietuvių valstybė, tai jis neabejotinai pasakytų, kad baltarusių, ir pastebėtų, kad lietuviai su tuo neturi nieko bendro. Netgi dinastijos kilmė iš esmės yra ignoruojama, aiškinama, kad Gediminas ir kiti didieji kunigaikščiai yra baltarusių“, – sako istorikas.
