Iš Liubeko į Klaipėdą atgabentas dingusiu laikytas 1446 m. laiškas su Memelio burmistro antspaudu

Į jubiliejų švenčiančią Klaipėdą iš Vokietijos atgabenta istorinė vertybė – seniausias išlikęs dokumentas su miesto antspaudu. Tai 1446 m. lapkričio 5 dienos laiškas su Memelio burmistro antspaudu.
Anot istoriko, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus vadovo Jono Genio, 1446-asiais miesto burmistro antspauduotas dokumentas, atgabentas iš Liubeko, tapo atradimu istorikams, maniusiems, kad dokumentas sunykęs.
Anot istoriko, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus vadovo Jono Genio, 1446-asiais miesto burmistro antspauduotas dokumentas, atgabentas iš Liubeko, tapo atradimu istorikams, maniusiems, kad dokumentas sunykęs. / Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr.

2002-aisiais, kai miestas su fanfaromis šventė 750-ąsias įkūrimo metines, istorikai dar nežinojo, kad laiškas, Klaipėdos burmistro antspauduotas 1446 m. lapkričio 5 d., yra išlikęs.

Dauguma istorikų rimtai abejojo, ar šis dokumentas dar egzistuoja. Tik prieš kelerius metus klaipėdietis dizaineris, miesto istorijos entuziastas Kęstutis Mickevičius sužinojo, kad šis dokumentas vis dar saugomas Liubeko miesto archyve. 

Klaipėdos tarybai paskelbus šiuos metus vėliavos ir herbo metais nuspręsta parsigabenti ir istorinį dokumentą bei pademonstruoti jį visuomenei. 

Pranešė apie laivo nelaimę

Liubeko miesto vadovai mielai paskolino šį dokumentą 760 m. sukaktį mininčiai Klaipėdai. Tačiau iškėlė nemažai sąlygų: istorinė vertybė gabenta specialioje temperatūrą išlaikančioje dėžėje, specialiu transportu, kurį suteikė Valdovų rūmai. 

Gerai išsilaikiusiame dokumente liubekiečiams rašoma, kad prie Klaipėdos krantų sudužo laivavedžio Hermano Hepellerio valdomas laivas, dalis krovinio nuskendo. Laivo korpusas, rašoma laiške, parduotas už 20 markių, takelažas – už 15 markių. Šitaip, anot istoriko Jono Genio, tarsi norėta pranešti Liubeko gyventojus, kad laivas nenuskendo, kad nebuvo pagrobtas. 

Dokumentas rašytas vokiečių tarme, paplitusia vidurio žemėse.  Ant dokumento uždėtas antspaudas, kaip istorikai vadina – popierinis. Ant surašyto dokumento užvarvintas vaškas, uždėtas kvadratinis popieriaus lapelis ir įspaustas žymuo. Tai daryta, teigiama, praktiniais sumetimais – vaško antspaudai neretai pakeliui būdavo apgadinami, ištirpdavo.  

Antspaudo, naudoto bendriesiems miesto reikalams, skersmuo – 75 mm.  Iš istorinių dokumentų matyti, kad tas pats antspaudas naudotas daugiau nei 150 metų. 

Simbolika – daugiaprasmė

Klaipėdos antspaude matytas miesto herbas, naudojamas iki šiol. Klaipėdos herbo šifravimas turi keletą versijų. Teigiama, kad jame matomas laivas, vietoje stiebų - bokštai iš mūro ir akmenų. Laivo priekyje ir gale gali būti neiššifruotas žodis arba bakenai. 

Kiti teigia, jog herbe vaizduojama Klaipėdos pilis.  Antspaudas liudija, kad Klaipėda yra ne tik seniausiais savivaldus Lietuvos miestas,bet ir turintis seniausią heraldinį simbolį. 

Klaipėdos jubiliejaus išvakarėse – liepos 31 d. - Klaipėdos universitete rengiama mokslinė konferencija „Klaipėdos miesto herbas Baltijos regiono kontekste XVIII–XX a.“

Istorinis dokumentas su miesto spaudu bus eksponuojamas Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje iki rugsėjo 5 d.

Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Istorinis dokumentas Klaipėdą pasiekė specialioje dėžėje.
Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Istorinis dokumentas Klaipėdą pasiekė specialioje dėžėje.

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs