2,7 m aukščio ir iki 200 kilogramų sverianti skulptūra atgimė kalvio Jono Malinausko dirbtuvėse.
Pradėjus darbus, buvo išlietas molinis skulptūros modelis, vėliau liejinys pagamintas iš gipso ir tik po to iš vario lakštų nukaldinta skulptūra. Kario šarvus, nukaldintus iš 2 mm storio vario lakštų, kalvis J.Malinauskas kalė pagal skulptoriaus Juozo Šlivinsko modelį.
Varinė Kario skulptūra yra tuščiavidurė, iš vidaus padengta nerūdijančiu plienu, todėl kariliono bokšte stovės ilgus dešimtmečius. Šiuo metu vyksta baigiamieji skulptūros patinavimo (sendinimo) darbai.
Paliko laišką ateitiems kartoms
Visų darbų pabaigoje, tarsi įamžindami šią istorinę akimirką, Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorius Kęstutis Kuršelis ir metalo ir medžio dirbtuvių, atilkusiū atkūrimo darbus, vadovas Raimondas Bridikis į Kario skulptūros vidų įdėjo simbolinę iš žalvario lydinio pagamintą artilerijos pabūklo sviedinio tūtą su Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės raštu ateinančioms kartoms. Šiame rašte paminėta trumpa skulptūros istorija ir šio Nepriklausomybės kovų ir laisvės sargybos simbolio atkūrimo data. Artilerijos pabūklo sviedinio tūta nulakuota specialiu laku, įdėta į dešinę Kario ranką.
Nuliejo iš šovinių gilzių
Vytauto Didžiojo Karo muziejaus kariliono bokštas 1937 m. buvo sujungtas su pagrindiniu muziejaus pastatu. Pastačius bokštą, specialiai paruoštoje nišoje 1938 m. buvo pastatyta jauno skulptoriaus Juozo Mikėno sukurta Kario („Riterio") skulptūra.
Buvo nuspręsta skulptūrą nulieti iš Nepriklausomybės kovų laukuose surinktų žalvarinių šovinių gilzių. Jų pritrūkus iš intendantūros sandėlių buvo skirta dar 1700 kg žalvario gilzių.
Tarpukariu bokštą puošusiai skulptūrai atkurti prireikė apie 90 tūkst. litų. Geros valios žmonės šiai akcijai paaukojo apie 30 tūkstančių litų.
Istorinės Kario skulptūros atidengimo ceremonija Vytauto Dydžiojo karo muziejaus kariliono bokšte vyks vasario 16 d. 12. 40 val.