Brangus, ant specialiai apdirbtos ėriuko odos parašytas rankraštis universiteto bibliotekoje buvo priskirtas XVII a. eksponatams, kurio pavadinimas buvo „Ritinys numeris du“.
Hebrajų studijų profesorius Mauro Perani trečiadienį naujienų agentūrai APF sakė, kad pastebėjo, jog tekste nėra svarbių pasikeitimų, atsiradusių torų rašymo tradicijoje maždaug XII amžiuje.
„Iš karto pagalvojau, kad ji yra daug senesnė“, – kalbėjo profesorius pridurdamas, kad joje yra raidžių ir ženklų, kuriuos XII a. uždraudė žydų teologas ir filosofas Moses Maimonides.
Ši tora buvo viena iš maždaug 30-ies bibliotekoje laikytų žydų rankraščių, kuriuos M.Perani pradėjo kataloguoti šių metų vasarį.
„Ritinys yra labai retas, nes kai tokie rankraščiai yra pagrobiami, jie netenka šventumo ir daugiau nebegali būti naudojami. Tada jie yra palaidojami“, – sakė jis.
Seniausia iki šiol žinota tora buvo rašyta XII a. pabaigoje, nors Sant Peterburge yra 1008 metų biblinių rankraščių rinkinys, tačiau jis yra knygos, o ne ritinio formos.
Italijoje ir Jungtinėse Valstijose atliktos rankraščio radiometrinio datavimo ekspertizės patvirtino, kad ritinys buvo prirašytas XII a. pabaigoje arba XIII a. pradžioje.
Nepažeistas ritinys yra 36 metrų ilgio ir 64 centimetrų pločio. Pranešime sakome, kad archyvarai 1889 metais neteisingai nustatė jo amžių.
Pasak profesoriaus, šis rankraštis pateko į Bolonijos universitetą iš mieste esančio Domininkonų vienuolyno; gali būti, kad tai įvyko tuomet, kai Napoleonas XIX a. išformavo religinius ordinus šalyje.
„Visiškai normalu“, kad domininkonų vienuoliai turėjo senovinę torą, nes ankstyvuosiuose Viduramžiuose krikščionių ir žydų teologai artimai bendradarbiavo, sakė M.Perani.
Nors anksčiau buvo užregistruota net VII a. siekiančių torų fragmentų, tačiau Italijoje rastas ritinys yra laikomas seniausiu išlikusiu visu tekstu.
Pagal žydų tradiciją torose jų užrašymo data nėra nurodoma.
