Fatebenefratelli ligoninė stūkso per Romą vingiuojančios Tibro upės mažytėje saloje. Kai 1943 metų rudenį Italiją okupavo vokiečiai, priešais salelę esančioje miesto dalyje buvo įkurtas žydų getas.
Spalio 16 dieną ten įsiveržė naciai, kurie buvo pasiruošę ištremti gyventojus į koncentracijos stovyklas arba nužudyti. Tą dieną saujelė žydų sugebėjo ištrūkti iš okupantų gniaužtų ir pabėgti į katalikišką Fatebenefratelli ligoninę.
Pabėgėliai buvo priimti ir apžiūrėti gydytojų. Jiems buvo diagnozuota mįslinga liga „Sindromas K“.
Tokia liga neegzistavo jokiuose medicinos vadovėliuose ar gydytojų diagramose. Tiesą sakant, ji išvis neegzistavo.
„Sindromą K“ sugalvojo italų gydytojas Adriano Ossicini, kuris buvo antifašistinio judėjimo aktyvistas. Jis pasistengė, kad niekas neatskirtų tikrų pacientų nuo sveikų žmonių, kuriuos bandė apsaugoti nuo persekiotojų.
Idėja buvo labai paprasta, tačiau suveikė puikiai.
Gydytojas izoliavo vieną ligoninės koridorių, ant durų užkabindamas ryškų užrašą, perspėjantį apie mįslingąjį „Sindromą K“.
Buvo teigiama, kad tai labai pavojinga infekcinė liga, kuri plinta oru lyg itin sunki tuberkuliozės forma.
„Terminas „Sindromas K“ buvo įrašomas pacientų dokumentuose. O kaip kitaip turėjome vieni kitiems pasakyti, kad šis žmogus – visiškai sveikas, bet yra žydų tautybės? Tai buvo mano idėja pavadinti tai „Sindromu K“. K nuo žodžių Kesserlingas ir Kappleris“, – aiškino gydytojas A.Ossicini.
Albertas Kesserlingas buvo vokietis, atsakingas už Romos okupaciją, o Herbertas Kappleris – miesto policijos viršininkas, organizavęs masines žydų žudynes.
„Naciai manė, kad tai yra vėžys ar tuberkuliozė, todėl bėgo kaip triušiai“, – 2004 metais BBC pasakojo žydas daktaras Vittorio Sacerdoti, kuris taip pat darbavosi ligoninėje. Tuo metu jis slėpėsi po netikra tapatybe.
Dar vienas gydytojas, prisidėjęs prie šitos gelbėjimo operacijos, buvo italas chirurgas Giovani Borromeo. Izraelyje veikiančios organizacijos „Yad Vashem“ jis buvo pripažintas Pasaulio tautų teisuoliu.
„Mano patirties pamoka yra tokia, kad mes privalome veikti ne savanaudiškai, bet vedami bendražmogiškų principų, – sakė A.Ossicini. – Elgtis kitaip yra gėda.“
Nėra tikslių duomenų, kiek žydų buvo išgelbėta Fatebenefratelli ligoninėje, nes daktarai nevedė statistikos slėpdami idėją.
Pagal surinktus dokumentus jų gali būti nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų. Organizacija „Yad Vashem“ surinko neginčijamų įrodymų, kad ten buvo išgelbėta mažiausiai 16 Italijos žydų šeimų su mažamečiais vaikais.
Fatebenefratelli ligoninei buvo suteiktas „Gyvenimo namų“ vardas.
Gydytojas A.Ossicini iki šiol gyvena Italijoje.
