G. Juodytė, gerai žinoma kaip keturių istorinių apybraižų knygų „Klaipėdos akvarelės“ autorė, su žiūrovais dalinasi prisiminimais apie tai, kokia Klaipėda buvo šeštą ir septintą praėjusio amžiaus dešimtmetį ir kaip ji pasikeitė tada, kuomet į miestą studijoms atvažiavo studentai.
Žurnalistė taip pat prisipažįsta, kad vienintelį kartą jai, kaip žurnalistei, buvo pasiūlytas kyšis, kuomet ji rašė apie „16-ają diviziją“. Ir kodėl ji kyšio nepaėmusi vis tiek galiausiai atsisakė parašyti tekstą apie prostitutes?
Ko trūksta Klaipėdai, kad jos menininkai, mokslininkai nebebūtų „atskirtyje“ ir kokios „Akvarelėse“ aprašytos istorijos pakeitė G. Juodytės požiūrį į Klaipėdą ir jos iatoriją?
Šias ir kitas istorijos įdomybes sužinosite video siužete, kurį ir siūlome pažiūrėti:
