1935 metų rugpjūčio 1 dieną tuometinio Lietuvos kariuomenės vado generolo Stasio Raštikio įsakymu kaip savarankiška ginkluotųjų pajėgų rūšis buvo įsteigtas Lietuvos karinis laivynas, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Pirmuoju laivu tapo „Prezidentas Smetona“, kurį 1927 metais Lietuvos Vyriausybė nupirko Vokietijoje. Tai buvo pagal Versalio taikos sutartį nuginkluotas vokiečių kovos su minomis laivas „M-59“.
1935 metų spalį ant „Prezidento Smetonos“ laivo stiebo pirmą kartą buvo iškelta Lietuvos karinio laivyno vėliava ir laivas su karine įgula išplaukė į jūrą.
Sunaikinus Lietuvos kariuomenę, laivas buvo perduotas sovietiniam Baltijos kariniam laivynui. Antrojo pasaulinio karo metais laivas dalyvavo kovose su vokiečiais, kol 1945 metais nuskendo užplaukęs ant minos Suomijos įlankoje.
Liepos pradžioje buvo minimos Karinių jūrų pajėgų atkūrimo 17-osios metinės. Jos atkurtos 1992-aisiais.
Tapusi NATO nare, Lietuva specializuojasi išminavimo srityje ir plėtoja išminavimo pajėgumus, kurie yra NATO išminavimo pajėgumų dalis.
Anot KAM, šiuo metu Lietuva plėtoja Karines jūrų pajėgas, kurios užtikrins valstybės interesų teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje apsaugą, vykdys minų paieškos ir išminavimo, paieškos ir gelbėjimo jūroje ir kitas užduotis.
Priešmininių laivų divizionas pradėtas formuoti 1999 metų vasaros pradžioje, kai iš Vokietijos buvo gautas pirmasis „Lindau“ klasės minų medžiotojas. Jam suteiktas „Sūduvio“ (M 52) vardas. Kitas šios klasės laivas, pavadintas „Kuršiu“ (M 51), į Priešmininių laivų divizioną paskirtas 2001 m. balandį.
