Krikštas vienijo Lietuvos valstybę ir įvardijo tikrus Ordino tikslus. Jogailos ir Vytauto Žemaitijos krikštas buvo politinis manevras, kurio tikslas buvo susigrąžinti Žemaitiją, kuri buvo Ordino valdžioje. Tokio tikslo įgyvendinimui reikėjo žemaičius krikštyti. O ir patys žemaičiai geriau rinkosi krikštą iš Lietuvos valdovų nei iš Ordino. Nors Žemaitija krikštyta 1413 metais, tačiau vyskupystė įsteigta tik 1417 metais.
Melno taikos aktu 1422 metais Lietuvai galutinai buvo grąžinta Žemaitija. Šias ir kitas istorines Žemaitijos krikšto peripetijas aptarė Kauno gidai surengę mokomąją ekskursiją po Žemaitijos krikšto vietas. Aplankyti sakraliniai Žemaitijos krikšto centrai: Kražiai, Varniai ir Telšiai. Tačiau ekskursija buvo sumanyta dar ir taip, kad tuo pačiu būtų paminėti 1863–1864 metų sukilimo įvykiai bei šiais metais Seimo paskelbti tarmių metai.
Ekskursiją vedusi Kauno gidų bendrijos gidė Henrieta Miliauskienė, pradėjusi ekskursiją klausė, kiek autobuse yra tikrų žemaičių. Jų buvo tik trys. „Vadinasi, ekskursiją teks vesti bendrine lietuvių kalba“, – šmaikščiai sureagavusi į nedidelį žemaičių skaičių – sakė Henrieta. Tačiau, įspėjo, kad pačioje Žemaitijoje, vietos ekskursijos vadovai, kurie pristatys savo ekskusijas, kalbės išskirtinai „žemaitiška“.
Mykolo Fedaravičiaus nuotr./Telšių katedra |
Kražiai pirmasis miestelis, kurį aplankė gidai. Čia Vytautas Žemaičių seniūnu paskyręs Mykolą Kęstgailą, kuris rezidavo Kražiuose ir 1416 m. pastatydino vieną pirmųjų Žemaitijoje bažnyčių. Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus muziejaus vedėjas Vygandas Mažonas supažindino su Kražių bažnyčia ir pristatė naujai įrengtą kultūros židinį buvusiame Kražių jėzuitų kolegijos renovuotame pastate.
Varniuose gidai apžiūrėjo Varnių Šv. Petro ir Povilo katedrą, Šv. Aleksandro bažnyčią . Manoma, kad 1417 metais Vytautas Didysis, atvykęs į Žemaitiją, Varniuose pašventino kertinį katedros akmenį. Buvusiuose kunigų seminarijos patalpose dabar įsikūręs Žemaitijos vyskupystės muziejus. Šiame pastate 1740 metais iš Kražių buvo atkelta Žemaičių vyskupijos kunigų seminarija. Varnių, kaip kultūros ir švietimo centro , reikšmė ypač išaugo, kai čia gyveno švietėjas, rašytojas, istorikas ir žemaičių vyskupas Motiejus Valančius. Po 1863 metų sukilimo Vyskupas perkeltas į Kauną. Įtaigiai ir žemaitiška tarme apie Varnius pasakojo muziejininkė Alma Būdvydienė.
Pietus gidai valgė Varnių kavinutėje. Jiems skanauti pateikti žemaitiški patiekalai: „Grucė su pupelėmis“, „Vištiena su bruknėmis ir pusmarškone koše“, „Kastinys“ ir „Kanapynė“
Kelionė baigiama Telšiuose – Žemaitijos vyskupystės centre. Kad tai Žemaitijos sostinė, byloja ir užrašas, pasitinkantis miesto svečius – „Telše“. Istorikė Janina Bucevičiūtė žemaitiškai pristatė vieną gražiausių Lietuvoje barokinių Šv. Antano Paduviečio katedrų. Jos isškirtinumas tas , kad ji yra dviejų aukštų ir turi du pagrindiniius altorius: pirmame aukšte ir antrajame. Šiandien katedrą puošia įspūdingos durys, skirtos 600 metų krikštui paminėti. Kadedroje vyko susitikimas su vyskupijos atstovu, kuris pasakojo, kaip ruošiamasi paminėti Žemaitijos krikšto jubiliejų ir pristatė naujai išleistą knygą: „Žemaičių krikšto kelio vadovas.“ Pėsčiomis vaikčiodami po Telšius, atkreipėme dėmesį ir į stelą, skirtą Konstansos susirinkimui, kuris juridiškai įteisino Žemaitijos krikštą.
Gerų žemaitiškų įspūdžių kupini gidai pasirengę vasarą vežti turistus ir piligrimus į Žemaitijos krikšto 600 metų jubiliejaus renginius.