Kauno tvirtovės fortai tebelaukia geresnių dienų

Praėjus ketveriems metams po nelaimės Kauno tvirtovės pirmajame forte, dauguma šių pastatų dunkso apleisti ir tokie pat nesaugūs.
VI fortas
VI fortas / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Iš devynių Kauno tvirtovės fortų privačiose rankose tėra tik vienas, dar penkis tikimasi privatizuoti, tačiau kol tvarkomi tam reikalingi dokumentai.

Neseniai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad valstybė privalo nepilnametei Giedrei P. ir jo tėvams atlyginti beveik 300 tūkst. litų turtinės ir neturtinės žalos. Ši suma priteista dėl to, kad prieš ketverius metus per ekskursiją moksleivei netyčia užlipus ant sprogmens, jai buvo nutraukta pėda.

Žalą atlyginti įpareigota valstybė, motyvuojant tuo, kad ji netinkamai prižiūri savo turtą: I fortas, kuriame įvyko nelaimė, kaip ir dar keturi iš devynių Kauno tvirtovės fortų, priklauso Valstybės turto fondui.

Fortai Valstybės turto fondui atiduoti siekiant juos privatizuoti, nes pinigų, reikalingų XIX amžiaus statiniams prižiūrėti ar užtikrinti juose saugumą, Kauno miesto savivaldybė neturi.

„Užtikrinant Kauno mieste esančių fortų saugumą Kauno miesto savivaldybės administracija 2012 metais įrengė apsaugines grotas ant atvirų angų. Tačiau didelė dalis jų buvo pavogta. Kitokios galimybės užtikrinti saugumą neturime, kadangi samdyti apsaugos tarnybas arba sargus yra labai brangu“, – BNS teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vyriausiasis specialistas Saulius Rimas.

Iki šiol privatizuoti yra pavykę tik vieną, septintąjį, Kauno tvirtovės fortą.

„Savivaldybė jai priklausančius fortus nori atiduoti Valstybės turto fondui, kad su jais kažką padarytų – pavyzdžiui, parduotų. Apeliuojama į “gerą praktiką„ su VII fortu – bet aš jau sakiau, kad antro forto artimiausiu metu pirkti nežadame“, – BNS teigė VII fortą privatizavusio „Karo paveldo centro“ vadovas istorikas Vladimiras Orlovas.

Jo nuomone, į fortifikacinius įrengimus, jau priklausančius Turto fondui, žiūrima kaip į nelikvidų turtą, kurio privatizuoti neverta, nes yra perspektyvesnių objektų.

Valstybės turto fondas patvirtino, kad pernai privatizuoti mėginta vieną fortifikacinį įrenginį, tačiau pirkėjų neatsirado. Kitų fondui priklausančių fortų privatizavimo programų rengti šiuo metu negalima – jiems sklypų nėra priskyrusi Kauno miesto savivaldybė.

Apleisti fortai, V.Orlovo teigimu, nėra saugūs.

„Pastarasis nelaimingas atsitikimas neseniai įvyko II forte – vaikinas nukrito tarpinio puskaponieriaus kazemate, laimė, jam viskas gerai baigėsi, bet būtų jaunesnis, būtų užsimušęs. Jei kas nukris į I arba II forto šulinį – ten daugiau nei 10 metrų, niekas net nežinos, kur ieškoti“, – teigė jis.

Apleisti fortai, V.Orlovo teigimu, nėra saugūs.

Kol tvarkomi fortams privatizuoti reikalingi dokumentai, aiškus tik trijų iš jų likimas: VII ir IX fortuose veikia muziejai, dar vieną – karo technikos muziejų – Kauno miesto savivaldybė ir Krašto apsaugos ministerija planuoja įrengti VI forte.

V.Orlovo duomenimis, šiam projektui reikalingi Europos Sąjungos struktūrinių fondų pinigai gavėją pasiekti turėtų ne anksčiau kaip 2015 metais, tad iki tol didesni darbai čia vargu ar bus įmanomi.

Kauno tvirtovės fortai pastatyti XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje, Rusijos imperijos caro Aleksandro II įsakymu.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų