Jo teigimu, 1991 metų vasario 4 dieną M.Gorbačiovo įsaku SSRS vidaus reikalų ministrui Borisui Pugo suteiktas generolo pulkininko laipsnis, o SSRS sausumo kariuomenės vadui ir gynybos ministro pavaduotojui Valentinui Varenikovui, 107-ajai divizijai pareiškta padėka.
„Šie faktai akivaizdžiai liudija, kas planavo agresiją prieš Lietuvą, kas ir kaip ją įgyvendino ir kas už tai turi būti atsakingas. Šie faktai liudija ir tai, kodėl sausio 11-13 dienomis M.Gorbačiovas „miegojo“, „pietavo“ ar kitaip buvo „užimtas“ ir į V.Landsbergio telefoninius skambučius vengė atsakyti“, – ketvirtadienį kalbėjo K.Motieka.
Signataras teigė, kad agresiją prieš Lietuvą sovietų valdžia planavo dar 1990 metais. Tai įrodo Rusijos karinių ekspertų, mokslininkų ir politikų išvados.
Signataras teigė, kad agresiją prieš Lietuvą sovietų valdžia planavo dar 1990 metais. Tai įrodo Rusijos karinių ekspertų, mokslininkų ir politikų išvados.
Ketvirtadienį Seimo Kovo 11-osios salėje vyksta 1990-1991 metų Lietuvos valstybės gynėjų konferencija „Atmintis gyva“. Pranešėjai apžvelgia laisvės gynimą 1991-aisiais, aptaria Kauno ir Klaipėdos miestų gynybos organizavimą, istorinės atminties išsaugojimą bei perdavimą ateinančioms kartoms.
Penktadienį, sausio 13-ąją, Lietuvoje bus minima Laisvės gynėjų diena, skirta pagerbti žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės veiksmus Vilniuje.
Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.
Sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.
Nors kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.