Šią savaitę Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) paviešino 34 naujus dokumentus, kurie sudomino KGB veiklą tyrinėjančius istorikus.
Suprasti akimirksniu
- LGGRTC paskelbė 34 naujus KGB dokumentus
- Jie aprėpia 1988-1991 metų laikotarpį
- Ataskaitose rašoma apie Lietuvos specialiųjų tarnybų kūrimąsi
- Lietuva dokumentuose vadinama „fašistine“ valstybe
„Tai yra labai vėlyvo KGB veikimo laikotarpio dokumentai. Tuo metu jau vyko Lietuvos demokratizacija, veikė Sąjūdis, atsirado nepriklausomybės atgavimo viltys. Dalis šių dokumentų yra paruošti jau po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo“, – 15min sakė LGGRTC viešųjų ryšių specialistė Monika Kareniauskaitė.
Paviešinti dokumentai įrodo, kad KGB ir Lietuvos komunistų partiją siejo glaudūs ryšiai.
„Dabar stengiamasi to nepripažinti, įvairiuose prisiminimuose rašoma, kad esą KGB vos ne savarankiškai viską darė, bet iš tikrųjų Lietuvos komunistų partija tam vadovavo. Jie duodavo nuorodas, o KGB jas išsišifruodavo“, – aiškino Seimo narys ir istorikas Arvydas Anušauskas, tyrinėjęs sovietinę žvalgybą.
Jį labiausiai sudomino dokumentas „LSSR KGB pažyma apie Lietuvos respublikos spectarnybų vystymosi perspektyvas“. Istorikas sako, kad jame atsispindi pagrindinės šiuolaikinės Kremliaus propagandos tezės.
KGB ataskaitoje – apie „fašistinę“ Lietuvą
Šis dokumentas, tai – savotiška ataskaita apie nepriklausomos Lietuvos specialiųjų tarnybų veiklą ir galimybes perimti jų kontrolę. Tekstas paruoštas 1991 metų balandžio 1 dieną, o tai reiškia – jau po nepriklausomybės atkūrimo.
„Adresatas nenurodytas, tad neaišku, kam dokumentas siųstas. Bet jame KGB bando perteikti vaizdą, kas vyksta Lietuvoje: kokios specialiosios tarnybos formuojasi, ką jos veikia ir panašiai“, – aiškino A.Anušauskas.
Toje KGB ataskaitoje Lietuvos specialiosios tarnybos, Krašto apsaugos departamentas, šauliai, policijos rėmėjai apibūdinami kaip „fašistai“, „nacionalsocialistai“, o pati nepriklausoma valstybė – „turinti nacistinės Vokietijos bruožų“.
„Epitetų nepagailėjo. Gal tai būtų nieko ypatingo, bet tos klišės ir po dviejų dešimtmečių išlenda. Ir jos atsirado ne iš niekur. Štai tuose dokumentuose jos ir buvo suformuotos. 1990 metų dokumentuose buvo rašoma apie „fašistinį Landsbergio valdymą“, o 1991 metais KGB jau prabyla apie „totalinį visuomenės sekimą“. Esą Lietuvos struktūros seka visus žmones. Tos klišės naudojamos ir dabar“, – sakė istorikas.
Jis mano, kad „fašistinės Lietuvos“ klišė, kuria dabar naudojasi Vladimiro Putino režimas, buvo daugiau nei tik spontaniška KGB analitikų idėja.
„Sakyčiau, tai yra gilesnė ideologinė linija. Prisiminkime, jie ir Antano Smetonos valdymą vadino „fašistiniu režimu“. 1989 ir 1990 metų sandūroje Sąjūdis diskutavo, kaip išlaikyti nepriklausomos Lietuvos tęstinumą. Buvo priimtas sprendimas, kad reikia atkurti paskutinės prieškario Konstitucijos galiojimą. O kieno tai Konstitucija? Ogi 1938 metų, to paties „fašistinio Smetonos režimo“. Nors tai buvo tik formalus atkūrimas, 38-ųjų Konstitucija iškart buvo panaikinta ir įsigaliojo laikinoji Konstitucija, bet jiems taip susidėliojo loginė linija: atkūrė „fašistinę Konstitucija“, reiškia yra „fašistai“, – pasakojo A.Anušauskas.
Istorikas sako, kad komunikacija apie „fašistinę“ Lietuvą prasidėjo jau po 1990 metų kovo 11-osios. Anksčiau tokie epitetai sklandė uždaruose komunistų pokalbiuose ir saugumiečių dokumentuose.
„Dabartinei Rusijai nebeaktualus Smetonos valdymas, bet aktuali lietuvių istorija 1940-1941 metais, pokaris. Tie žmonės nesirenkant žodžių vadinami „fašistais“ ir panašiai. Taigi, recidyvai tikrai išliko“, – kalbėjo A.Anušauskas.
KGB sujaudino lietuvių slapti duomenys
KGB savo ataskaitoje taip pat rašo, esą atsikuriančios Lietuvos specialiosios tarnybos vykdo visuotinį žmonių sekimą. Saugumiečiai priėjo prie tokios išvados, nes žinojo, kad nepriklausomos šalies pareigūnai perėmė jų pačių naudotas duomenų bazes.
Iki 1990 metų saugumas glaudžiai bendradarbiavo su sovietine vidaus reikalų sistema. Net galima teigti, kad teisėsaugos institucijos buvo savotiška KGB priedanga: žvalgai naudojosi vidaus reikalų sistemos duomenų bazėmis, gaudavo informaciją apie žmones, norinčius išvykti arba atvykti į Sovietų Sąjungą. Nors oficialiai tokius duomenis rinko teisėsauga, bet jais naudojosi KGB.
„Išmanydami šią sistemą, kuria patys tiek metų naudojosi, viename dokumente kagėbistai rašo: Lietuvos valdžia turi štai tokias duomenų bazes, vykdo totalų sekimą, ten netgi valdžios priešai suregistruoti. Ir visiškai neužsimenama, kad tai jie patys viską darė, patys tuo naudojosi!“ – kalbėjo A.Anušauskas.
Jis pasakojo, kad rašydamas vieną iš savo knygų tarp KGB dokumentų rado krūvą nepriklausomos Lietuvos žvalgybos pažymų. Tada istorikas galėjo tik spėlioti, kaip jos atsidūrė saugumiečių rankose.
Iš naujai paviešintų dokumentų paaiškėjo, kad lietuviškos žvalgybos pažymas KGB paėmė, kai 1991 metų sausį užgrobė valstybės pastatus.
„Dabar aišku, kad per sausio įvykius KGB pateko į Krašto apsaugos departamento patalpas ir rado duomenų bazes. Jie paėmė magnetinius diskus, kuriuose buvo saugoma informacija. Atsispausdinę suprato, kad tai – sovietinių karinių dalinių sąrašas ir jų užimamos teritorijos. Iš esmės, Krašto apsaugos departamentas turėjo duomenis apie sovietinių dalinių dislokaciją, išdėstymą, viskas labai detaliai sužymėta. Nežinau iš kur gavo, nes tai buvo slapti duomenis. Bet KGB tai labai sujaudino“, – sakė istorikas.
Ataskaitas kūrė pagal išeivių spaudą
Paviešintuose dokumentuose taip pat užfiksuota, kaip KGB vertino Vakarų valstybių požiūrį į Baltijos šalių nepriklausomybę. Pavyzdžiui, jie detaliai analizavo JAV, Vokietijos, Suomijos politikų pasisakymus ir sprendimus, ryšius su pasipriešinimo judėjimais.
„Ten yra rašoma apie KGB veiklą išeivijos atžvilgiu, apie stebėjimą Vakaruose vykstančių procesų. Yra keletas dokumentų apie KGB veiklą Lietuvoje prieš disidentus, – sakė LGGRTC atstovė M.Kareniauskaitė. – Dalis tų dokumentų gali būti įdomūs tiems, kas domisi Vakarų valstybių požiūriu į Lietuvos nepriklausomybę.“
KGB savo ataskaitose aprašo lietuvių išeivių susitikimus su JAV Valstybės departamento pareigūnais, Kongreso atstovais. Detaliai nagrinėjama, kaip buvo ruošiama amerikiečių politikų rezoliucija dėl Ribbentropo-Molotovo pakto.
Kadangi nemenka dalis kagėbistų nemokėjo lietuviškai, tai lietuviai imdavo oficialią išeivių spaudą ir kopijuodavo informaciją apie įvykusius susitikimus, būsimus susitikimus, akcijas ir iš jų darydavo gražias ataskaitas, – sakė A.Anušauskas.
Istorikas A.Anušauskas sako, kad KGB išties turėjo užverbuotų žmonių išeivijos organizacijose, bet tose ataskaitose galima įžvelgti ir saugumiečių gudravimo.
„Kadangi nemenka dalis kagėbistų nemokėjo lietuviškai, tai lietuviai imdavo oficialią išeivių spaudą ir kopijuodavo informaciją apie įvykusius susitikimus, būsimus susitikimus, akcijas ir iš jų darydavo gražias ataskaitas. Taip pat į Vakarų valstybes vykdavo mokslininkai, kitokios delegacijos. Kai kurie iš jų būdavo užverbuoti, kai kurie ne. Jie kažką papasakodavo, pasakydavo kelis adresus, kur lankėsi, ir visą tai guldavo į sekimo bylas, – aiškino istorikas. – Tiesą sakant, ten prirašyta ir daug nesąmonių.“
Saugumiečių ataskaitas viešins ir kitąmet
Tarp šią savaitę paviešintų dokumentų yra ir informacijos apie KGB agentų organizuotą išeivio Mykolo Žilinsko meno kolekcijos kontrabandą. Taip pat – apie tai, kaip saugumiečiai naudojosi rašytoju Vytautu Petkevičiumi ir žurnalistu Viliumi Kavaliausku.
„Kitais metais planuojame viešinti agentūrinius dokumentus. Tai įvairios KGB agentų ataskaitos viršininkams, susirašinėjimai. Tai bus platesnio pobūdžio dokumentai“, – sakė LGGRTC atstovė M.Kareniauskaitė.
Sovietinio saugumo dokumentai portale kgbveikla.lt viešinami nuo 2011 metų. Specialistai beveik kas mėnesį atnaujina KGB agentų sąrašus, papildo jų biografijas naujais duomenimis.
Šią savaitę paviešintus dokumentus galima parsisiųsti čia.
