Tiesa, požeminis miestas bus miniatiūrinis. Istorikai planuoja atkurti daug kartų sumažintas XIII a. Kryžiuočių ordino miesto Memelio (Klaipėdos) gatveles, įkomponuoti pokario laikų uostamiesčio fragmentus. Visa tai – grandiozinio senosios Klaipėdos piliavietės atstatymo darbų dalis.
Šiems darbams numatyta skirti 30 mln. litų. Dalis – Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos, dalis – savivaldybės skiriamos lėšos. Už šiuos pinigus planuojama atstatyti dvi kurtinas – senovinės pilies bastionus jungiančias tvirtoves. Vienos jų požemiuose ir įsikurs miniatiūrinė Klaipėda.
Greta ketinama įkomponuoti erdves muziejams, patalpas konferencijoms.
Vienos iš piliavietės tvirtovių požemiuose istorikai planuoja atkurti daug kartų sumažintą senovinę Klaipėdą.
Po poros metų Kryžiuočių ordiono piliavietės pašonėje esanti laivų gamykla įsipareigojo nutraukti bet kokią gamyklinę veiklą. Tuomet visa gamyklą, kruizinių laivų terminalą ir piliavietę jungianti teritorija atsivers turizmui ir kultūrai.
Tačiau iki seniai uostamiesčio puoselėjamos vilties – visiškai atstatyti XIII amžiaus kryžiuočiams priklausiusią Klaipėdos, arba Memelburgo, pilį dar toli.
Apskaičiuota, kad tam prireiktų 150 mln. litų.
Pirmieji pilies atstatymo iššūkį priima archeologai. Netrukus jie kibs į Piliavietės kasinėjimo darbus. Juos archeologams teks atlikti per rekordiškai trumpą laiką
„Taisyklės tokios, kad jokie kasinėjimo darbai po atviru dangumi po spalio mėnesio negali būti atliekami. Jei nespėsime iki to laiko ištirti teritorijos, teks dirbti po palapinėmis“, – planus dėstė archeologas, profesorius Vladas Žulkus.
Laikas spaudžia ir įsipareigojimus už projekto įgyvendinimo pirmuosius etapus prisiėmusius rangovus. Bendrovė „Pamario restauratorius“ savivaldybei davė pažadą, darbus baigti per 14 mėnesių.
Šiuo metu jau atkurtuose Pilies bastionuose įkurtos istorinės ekspozicijos, rengiamos miestui svarbios šventės. Patalpas administruoja Mažosios Lietuvos istorijos muziejus. Jam ketinamas perduoti ir visos pamažu kylančios pilies valdymą.
