Istoriniai miestai paprastai turi paslaptį – dar vieną miestą po dabartiniais gatvių grindiniais, skverais, statiniais. Tai senojo miesto liekanos, archeologų dar vadinamos kultūriniu sluoksniu, su visais jam būdingais reliktais: gatvėmis, pastatais, ūkiniais įrenginiais ir t.t. Klaipėdos senamiestyje toks sluoksnis, kuriame aptinkama žmogaus praeities veiklos pėdsakų siekia 4–5, o piliavietėje net 8 metrų storį.
Seniausia jo dalis mena XIII amžių, kitaip tariant, pačią miesto kūrimosi pradžią. Archeologiniai tyrimai Klaipėdoje prasidėjo dar 1968 m., suaktyvėjo 8–9 dešimtmečiuose ir tęsiami iki pat šiol.
Nuveikta labai daug. Atlikti darbai leido pateikti naują ir radiniais pagrįstą senamiesčio raidos modelį, atskleidė neregėtus kasdienybės vaizdinius, santykį su Europos miestais, atkūrė architektūros, infrastruktūros istoriją.
Šiems archeologiniams Klaipėdos tyrinėjimams bei atradimams ir skiriamas antrasis muziejininkų rengiamo ciklo susitikimas.
