Į ekspediciją Klaipėdos universiteto mokomasis laivas „Brabander“ tikisi išplaukti artimiausiu metu, BNS sakė projekto vadovas Vladas Žulkus.
„Pasiruošimas vyksta normaliai, tik šiek tiek vėluojame dėl blogo oro. Jau šįryt neišplaukėme, kaip aišku, renkamės į laivą 20 val., turi naktį vėjas rimti ir, kai tik bus įmanoma, išplauksime“, – pirmadienį aiškino profesorius V.Žulkus.
Jam atitarė škunos „Brabander“ kapitonas Valdemaras Vizbaras: "Mes vis tiek šiek tiek priklausom nuo orų, tai tikiuosi, iš tikrųjų mes lauksim, kai tik rims vėjas, ir išjudėsim".
Tokią misiją Klaipėdos universitetas rengia antrą kartą.
Tame rajone yra dar kelios dešimtys laivų, tad savo laivus turėtume atpažinti pagal charakteringas detales.
„Mūsų tikslas pirmiausia yra identifikuoti „Prezidentą Smetoną“ ir kitus laivus. Jų koordinatės yra lyg ir žinomos, bet jos šiek tiek skiriasi skirtinguose šaltiniuose, tad mūsų tikslas yra patikrinti du variantus. Specialiais prietaisais, kuriuos turi Lietuvos karinės jūsų pajėgos, du jų specialistai kartu vyksta, turėtume nustatyti detales ir identifikuoti. (...) Tame rajone yra dar kelios dešimtys laivų, tad savo laivus turėtume atpažinti pagal charakteringas detales“, – pasakojo V.Žulkus.
Anot jo, šiuo metu 60–80 metrų gylyje gulinčių laivų identifikavimas turi istorinę reikšmę.
„Mokslinės reiškės čia labai didelės galbūt ir neįžiūrėtume, nes „Prezidentas Smetona“ buvo pastatytas 1917 metais Vokietijoje ir tai yra žinomas laivų tipas, tad laivybos istorijai bendrai nieko ypač naujo nebūtų. Tačiau tai yra mūsų pirmas karinis laivas ir jis, be abejo, susijęs su mūsų nepriklausomybės reiškiniais. Projektas ir finansuojamas iš Lietuvos šimtmečio programos, mes į tai žiūrime kaip į savotišką istorinės atminties dalyką“, – kalbėjo projekto vadovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad į ekspediciją plauks ir pirmojo laivo „Prezidentas Smetona“ kapitono Tado Daugirdo anūkas, specialiai tam atvykęs iš Kanados.
Škuna „Brabander“ tyrimus vykdys Estijos vandenyse. Ekspedicijos metu siekiama identifikuoti ne tik buvusį „Prezidentą Smetoną“, jis nuskandintas 1945 metais – tuomet, kai jau plaukiojo su Sovietų Sąjungos vėliava, bet ir mažesnius prekybinius tarpukario Lietuvos laivus „Panevėžys“, „Kretinga“ ir „Utena“.
„Jie lyg ir yra rasti, bet mūsų uždavinys yra juos apžiūrėti specialiais prietaisais – autonominiais povandeniniais. Čia mums talkina karinės jūrų pajėgos. Ir identifikuoti, nustatyti tikrai, kad štai šitas nuskendęs laivas yra Lietuvos karo laivas, buvęs „Prezidentas Smetona“. Čia yra mūsų prekybinis laivas „Panevėžys“, čia „Kretinga“ čia „Utena“, – pasakojo Klaipėdos universiteto vyr. mokslo darbuotojas prof. habil. dr. Vladas Žulkus.
1917 m. Vokietijoje pastatytą minų laivą po dešimtmečio įsigijo Lietuva. Suteikus „Prezidento Smetonos“ vardą jis tapo pirmu ir pagrindiniu nepriklausomos Lietuvos kariniu laivu.
„Vienais duomenimis, jis žuvo užšokęs ant minos, kitais duomenim, buvo nuskandintas vokiečių povandeninio laivo. Bent jau to pavandeninio laivo vadas užsirašė sau paukščiuką, kad jis nuskandino tą laivą“, – kalbėjo dr. V.Žulkus.
Netoli minininko, 70–80 metrų gylyje, guli 1939 m. nuskendęs didžiausias Lietuvos prekybinis laivas „Panevėžys“. Su druskos kroviniu plaukdamas iš tuomečio Leningrado į Švediją, laivas pateko į audrą ir nuskendo atsitrenkęs į uolą. Anglijoje statyti nedideli garlaiviai „Kretinga“ ir „Utena“, nuskendę 1941-aisiais, yra gerokai į rytus nuo Talino krantų.
Identifikavus laivus, iškelti jų neplanuojama, nes tai sudėtinga ir brangu. Tikimasi, kad rastus laivus estai paskelbs saugomais.
