„Mane džiugina, kad ji nenumirė, o gyvena antrą savo gyvenimą, sukeldama daug diskusijų“, – sakė I.Liutkevičienė.
Jos knyga ketvirtadienį buvo pristatyta diskusijoje „Dvigubas gyvenimas: sovietinės visuomenės egzistencijos fenomenas“.
I.Liutkevičienės knyga pasakoja apie sovietmečio vilniečius. Pasakojimas paremtas autorės prisiminimais ir to meto miesto vadovo Algirdo Vileikio pasakojimais.
Pirmas klausimas, į kurį ketvirtadienį reikėjo atsakyti I.Liutkevičienei, buvo užduotas žurnalisto Arūno Brazausko.
„O ko jūs neparašėte savo knygoje?“ – klausė jis.
Autorė prisipažino, kad apie sovietmetį knygoje tikrai atskleidė ne viską. Pavyzdžiui, nepabrėžė, kad su vyresniais nei 45 metų žmonėmis bendrauja labai atsargiai.
„Žinau, kad vyresnis nei 45 metų žmogus gali vieną sakyti, o kitą galvoti, todėl būnu atsargi“, – pasakojo autorė.
Be to, jai įdomu pasirodė tai, kad sovietinio mentaliteto žmonės sugebėjo atkurti Lietuvos nepriklausomybę.
„Neparašiau svarbiausio dalyko, kad mes gyvenome tą dvigubą gyvenimą tuo metu, bet pasiekėme didžiausią pergalę – Lietuvos nepriklausomybę. Mes, žmonės su labai negražiu sovietiniu mentalitetu“, – sakė I.Liutkevičienė.
Šį tą moteris suprato tik po to, kai buvo išleista knyga.
„Aš kažkodėl atsiprašinėju, kad gimiau tuo laiku“, – sakė knygos apie sovietinį Vilnių autorė.
Ji pasakojo, kad, pristatydama savo knygą Kalifornijoje, visų pirma sugebėjo atsiprašyti už tai, kad gyveno sovietmečiu.
I.Liutkevičienę ir pačią nustebino toks poelgis.
„Neigti tą laiką yra tas pats, kas sakyti, kad mano tėvai yra darbininkai, todėl aš apie juos nekalbėsiu“, – pasakojo I.Liutkevičienė.
Kur parašyta, kad esate sovietinis žmogus?
Į diskusiją susirinkusius žmones autorė provokavo.
„Jonai, mes su jumis susitinkame oro uoste, pasisveikiname, kaip jūs žinote, kad aš esu sovietinis žmogus, kurioj vietoj ant kaktos man parašyta“, – klausė I.Liutkevičienė.
Žurnalistas, vertėjas, dokumentinių filmų kūrėjas, filologas ir teologas švedas Jonas Ohmanas, kuriam ir buvo adresuotas šis klausimas, nesutriko.
„Parašyta kairėje kaktos pusėje, toks ženkliukas yra“, – juokavo jis.
Tačiau rimtai atsakyti į autorės klausimą jam pasirodė sudėtinga.
„Vakar teko skirsti iš Stokholmo į Rygą, gali pasakyti, kas yra latvis, o kas yra švedas. Pagal tai, ką daro su savo telefonu ir pan. Ai, toks slidus klausimas“, – kalbėjo J.Ohmanas.
Tačiau kelis bruožus jis visgi išskyrė. Sovietinio mentaliteto žmogui esą būdingas polinkis į agresyvumą arba perdėtas kompleksiškumas.
„Tačiau to pastebiu vis mažiau“, – sakė jis.
Tuo metu diskusijoje dalyvavęs istorikas Aurimas Švedas, kalbėdamas apie sovietinį žmogų, buvo labai konkretus.
Štai 9 jo tezės, apibūdinančios sovietinio mentaliteto žmogų.
1) Polinkis į masiškumą
2) Gebėjimas prisitaikyti
3) Siekis viską supaprastinti
4) Polinkis dalyvauti hierarchinėse struktūrose
5) Klasta
6) Neužtikrintumas
7) Jausmas, kad reikia dalyvauti kokiame nors didingame projekte
8) Polinkis į korupciją
9) Aiškios ateities vizijos neturėjimas
