JOHN LETTOU (JONAS LIETUVIS)
Pirmąją anglišką knygą 1473 m. Briugėje išspausdino Williamas Caxtonas, vėliau įrengęs spaustuvę Westminsterio abatijoje. Mažiau žinoma, kad pirmasis Londono miesto spaustuvininkas Johnas Lettou buvo lietuvis. Taip spėjo dar Edwardas Gordonas Duffas (1863-1924), bet galutinai įrodė Lietuvos knygotyrininkas, Jungtinių Tautų Dago Hammarskjöldo bibliotekos direktorius Levas Vladimirovas (1912-1999). Viduriniojoje anglų kalboje, kuria rašyta XI-XV amžiais, Lettou reiškė Lietuvą, taigi teisingiau jį vadinti Jonu Lietuviu (John of Lithuania).
Deja, neliko beveik jokių Lettou biografijos žinių. Apie jo gyvenimą pasakoja tik jo knygos, 1480-1483 m. spausdintos Londone, ir jų šriftai. Iš pradžių Lettou buvo Romos spaustuvininko Johanno Bulle iš Brėmeno pameistrys, o Londone jo savarankišką veiklą finansavo audinių pirklys WilliamasWilcockas. 1480 m. Lettou išleido pirmąją knygą, scholastinės polemikos veikalą Quoestiones Antonii Andreae super XII libros metaphysice Aristotelis, kuriai panaudojo savo mokytojo Bulle itališko gotikinio šrifto literas. 1482 m. Lettou atidarė bendrą su flamandu Williamu de Machlinia spaustuvę prie Visų Šventųjų bažnyčios, leido teisinius spaudinius ir ėmė naudoti blackletter šriftą. Verslas su abiem partneriais nesisekė, stambūs veikalai neturėjo paklausos, todėl Lettou daugiausiai spausdino popiežiaus Siksto IV indulgencijas kariaujantiems prieš turkus, kurias neblogai pirkdavo.
Įdomu, kad pirmoji spaustuvė LDK atsirado tik 1522 m. Vilniuje. Ją įrengė iš Polocko kilęs rusėnas, Krokuvos ir Padujos universitetų absolventas Pranciškus Skorina (Francysk Skaryna; 1490-1551), išmokęs tipografijos amato Prahoje. Jis spausdino stačiatikių liturginę literatūrą. Pirmoji knyga lietuvių kalba, spausta 1547 m. Königsberge, buvo pastoriaus Martyno Mažvydo (1510-1563) liuteroniškas „Katekizmas“, o pirmoji lietuviška knyga, spausta LDK, 1595 m. Vilniuje, buvo katalikiškas kanauninko Mikalojaus Daukšos (po 1527 – 1613) „Katekizmas“.
Kaip Lettou tapo spaustuvininku ir atsidūrė Londone? Vlaimirovas spėjo, kad tai lėmė Hanzos pirklių sąjungos ryšiai Rytų Baltijos, Vokietijos, Flandrijos ir Anglijos uostuose. Dar 1445 m. Hanza atidarė pirmąją atstovybę Lietuvoje, Kaune, kurios dailus gotikinis pastatas, vadinamas Perkūno namu, tebestovi senamiestyje.
Mes nežinome, ką valgė tipografijos pionierius Johnas Lettou Lietuvoje arba Londone, bet spėjame, kad jam buvo gerai pažįstamas sūdytos ir džiovintos žuvies, kuria prekiavo Hanzos pirkliai, skonis. LDK neturėjo plačios prieigos prie Baltijos jūros ir didelio jūrinės žvejybos laivyno. Skirtingai nei Lenkijoje, Lietuvos aukštojoje virtuvėje dominavo gėlavadendenės žuvys, daugiausiai lydekos ir karpiai, kurias didikai netgi veisdavo tvenkiniuose prie rūmų, kad visada turėtų šviežios žuvies per katalikiškus pasninkus.
Miestiečiai ir valstiečiai pasninkams turguose pirkdavo importinę žuvį – sūdytą silkę statinėse arba džiovintą menkę, visame Baltijos regione žinotą vokišku Stockfisch pavadinimu. Tai buvo gana brangūs produktai, už kuriuos reikėjo mokėti sidabru.
Žuvienė iš štokfišo (Stokwisz z ryb) (pagal Moda bardzo dobra smażenia różnych konfektów, apie 1686)
1 džiovinta menkė (stockfisch), 0,5 l acto, 2 svogūnai, 50 g sviesto, smulkinto muskato riešuto, juodųjų pipirų.
Žuvį stambiai supjaustyk, gerai išmirkyk, prikaistuvį pripilk vandens perpus su geru actu, sudėk žuvį. Kai jau gerai nuvirs, išgraibyk žvynus ir kaulus, kad nė vieno neliktų. Pripjaustyk žiedais svogūnų porą saujų, pakepink svieste, sudėk tą žuvį pasmulkinęs, įpilk verdančio vandens, priberk tarkuoto muskato riešuto, juodųjų pipirų žirnelių, nugarink viską, kol liks tik truputis padažiuko. Patiek į stalą.
