1938-ųjų lapkričio 9-ąją Vokietijoje ir Austrijoje prasidėjo vienas brutaliausių Trečiojo Reicho istorijos įvykių. Pasinaudodami Vokietijos diplomato Ernsto von Ratho nužudymu Paryžiuje kaip pretekstu, šimtai nacių nusiaubė žydų parduotuves, sudegino sinagogas ir sumušė daugybę žydų bei kitų mažumų atstovų.
Šiandien manoma, kad per kelias dienas trukusį pogromą buvo nužudyta 1500 žmonių.
Vadinamasis Krištolinės nakties pogromas, Vokietijoje dažniau vadinamas lapkričio pogromais, siautėjo nuo Miuncheno iki Berlyno ir Vienos, ir po jo tūkstančiai žmonių atsidūrė koncentracijos stovyklose. Šiandien manoma, kad per kelias dienas trukusį pogromą buvo nužudyta 1500 žmonių.
Kiekvienais metais visa Vokietija vienaip ar kitaip pamini šią dieną, dažnai kalbas sako politikai ir istorikai, rengiamos specialios parodos. Artėjant šių metų sukakčiai, kanclerė Angela Merkel Krištolinę naktį pavadino „vienu tamsiausių Vokietijos istorijos akimirkų“. Vokietijos internautai šią savaitę pasipiktino vienu Tiuringijos SPA centru, kuris savo klientams pasiūlė praleisti „ilgą romantišką Krištolinę naktį“ pas juos. Vėliau centras paaiškino, kad tai buvo klaida, ir atsiprašė.
Šiemet vokiečiai stengiasi surengti ambicingesnį ir mažiau įprastą prieš tris ketvirčius amžiaus įvykusio pogromo paminėjimą, kad atkreiptų jaunimo dėmesį į jau primirštamą tragišką istorijos etapą.
Pogromo metinės „yra proga apmąstyti tokias sąvokas kaip kaltininkas, stebėtojas ir auka – ir pagalvoti apie viešą šio įvykio išraišką“, sako Ch.Kreutzmülleris.
Po lapkričio pogromų vietiniai žydų persekiojimai virto sisteminiu persekiojimu, sako istorikas Christophas Kreutzmülleris.
1938-ųjų išpuolis prieš žydus ir jų verslus bei sinagogas buvo nukreiptas ne tik prieš žydų bendruomenę – jis turėjo parodyti vokiečiams, kad Vokietija pasikeitė, kad nuo šiol jos gyventojai yra padalinti į žydus ir nežydus.
Tad pogromo 75-osios metinės „yra proga apmąstyti tokias sąvokas kaip kaltininkas, stebėtojas ir auka – ir pagalvoti apie viešą šio įvykio išraišką“, sako istorikas Ch.Kreutzmülleris.
Dūžtančių vitrinų projektas
Vienas iš neįprasčiausių paminėjimo renginių planuojamas Berlyne. Bendradarbiaujant Berlyno verslo asociacijai ir iš dalies valstybės finansuojamam Kultur Projekte Berlin, apie šimtą parduotuvių Berlyno-Brandenburgo rajone savo vitrinas apklijuos piešiniais, imituojančiais sudužusį stiklą.
„Šiandienos parduotuvių savininkai prisimena anų laikų parduotuvių savininkus“, – sako Berlyno-Brandenburgo prekybos asociacijos atstovas Nilsas Busch-Petersenas. Nors 1938-aisiais žydai sudarė mažiau nei procentą Vokietijos gyventojų, jų dalis tarp parduotuvių savininkų siekė daugiau nei 25 procentus.
Mintis paminėti Krištolinę naktį sudaužytomis vitrinomis jam kilo prieš keletą metų, tačiau įgyvendinti sumanymą pavyko tik kai prisijungė Kultur Projekte. Abi organizacijos kreipėsi į Berlyno verslininkus ir įkalbėjo projekte dalyvauti netgi žinomiausią Vokietijos prekybos centrą „KaDeWe“, kuris prieš karą priklausė žydams, ir kitą didelį Berlyno prekybos centrą „Galeria Kaufhof“.
N.Busch-Petersonas mini ir mažesnius verslus, pavyzdžiui, kelias parduotuves Weissensee rajone rytų Berlyne, kurios įsikūrusios prie pat neonacių atributiką pardavinėjančios parduotuvės: „Šitaip papuošdami savo virtinas jie nori parodyti, kad nepalaiko nacių.“
Grindinio akmenų valymas
Tuo tarpu kitas vyriausybės remiamas projektas ragina vokiečius paminėti lapkričio 9-ąją šveičiant Stolpersteine – grindinio akmenis, kuriais pažymėti šaligatviai prie namų, kuriuose gyveno nacių nužudyti žmonės.
Berlyniečiai kartu su spauda netgi gavo specialias tam skirtas šluostes su instrukcijomis, ką su jomis daryti: sudrėkinti ir nuvalyti nuo akmenų purvą bei padėti šalia baltą rožę.
Kiekviename grindinio akmenyje – šis projektas prasidėjo 1995 metais Kelne – yra iškaltas nacių aukos vardas, mirties vieta ir laikas.
„Jauniems žmonėms tai – vartai į istoriją, – sako Stolpersteine koordinacijos centro Berlyne atstovas Sörenas Schneideris. – Nes istorijos įvykius patalpina socialinėje aplinkoje.“ Lapkričio 9 dieną gidai taip pat vedžios turistus po rajonus, kur daugiausia gyveno Trečiojo Reicho aukos, ir pasakos apie tuos laikus."
Vis dėlto Ch.Kreutzmülleriui atrodo, kad akmenų valymo iniciatyva, nors ir grindžiama gerais norais, turi trūkumų. Pirmiausia, projekto parūpintos šluostės yra per plonos: „Iš savo patirties galiu pasakyti, kad tokiems akmenims reikia specialių valymo priemonių. aip pat apmaudu, kad paminėjimo kultūra šitokiu būdu komercializuojama.“
Paprastai nuvalyti grindinio akmenų susirenka vietos bendruomenė, o atminties kultūrai šis iniciatyvos aspektas labai svarbus.
Apie pogromą gyvai
Istorijos studentų grupė nusprendė metines paminėti ir internete. Jie sugalvojo aprašyti Krištolinės nakties pogromą gyvai „Twitter“ tinkle taip, tarsi dabar būtų 1938-ieji. Jie net sukūrė specialią žymę – @9Nov38.
Istorijos studentų grupė nusprendė metines paminėti ir internete. Jie sugalvojo aprašyti Krištolinės nakties pogromą gyvai „Twitter“ tinkle taip, tarsi dabar būtų 1938-ieji.
Nuo spalio galo grupė, kuriai vadovauja neseniai universitetą baigęs Moritzas Hoffmannas, skelbia tokias žinutes kaip „2000 Lenkijos žydų Frankfurte sukviesti „pasų“ kontrolei ir uždaryti į sunkvežimį“ arba „Žydams priklausantis tekstilės verslas Gelzenkirchene, „Rode&Co“, perduotas į arijų rankas“.
M.Hoffmannas sako, kad idėją pasiūlė pernai Vidurio Vokietijos Transliuotojo surengta panaši akcija, kai buvo simuliuojama tiesioginė įvykių prieš ir po Berlyno sienos griuvimą transliacija „Twitter“ tinkle.
„Twitter" privalumas tas, kad galima pasiekti daugiau žmonių, – sako M.Hoffmannas. – Ir kad galime bent trumpam šiuos įvykius įtraukti į jų kasdienybę.“ Problema, pasak jo, yra sutalpinti visą informaciją į trumpas tekstines žinutes.
Savaitę trunkantis projektas socialiniame tinkle jau turi 1400 sekėjų. „Dažnai girdime, kad žmonėms neįdomi istorija, bet manau, kad ši akcija rodo, jog jie vis dar domisi“, – aiškina M.Hoffmannas.
Ch.Kreutzmüllerio manymu, tokios iniciatyvos, nors ir turi trūkumų, tačiau yra nepaprastai svarbios, nes padaro istoriją labiau apčiuopiamą.
Beveik visi 1938-ųjų pogromų liudininkai jau mirę, tad ir Krištolinei nakčiai gresia atsidurti „normalioje istorijoje“, kaip ją įvardija Ch.Kreutzmülleris.
„Bet mes turime nuolat versti istoriją ir užduoti naujus klausimus, – sako jis. – Svarbu, kad tai vyksta. Nors kartais galbūt šiek tiek nerangiai“.
