Iškilmingame Aukštųjų kursų atidaryme laikinojoje sostinėje 1920 m. sausio 27 d. dalyvavo tokie šalies šviesuoliai kaip Jonas Jablonskis, Jonas Mačiulis-Maironis, Pranciškus Karevičius, Augustinas Voldemaras. Renginyje pirmą kartą po nepriklausomybės paskelbimo buvo viešai sugiedota „Tautiška giesmė“ ir studentų himnas „Gaudeamus igitur“.
„Tuo metu Europoje vyravo požiūris, kad valstybė nėra tvirta ir ilgai negyvuos, jei neturės savo aukštosios mokyklos“, ─ teigia KTU muziejaus vadovė Audronė Veilentienė.
Pasakodama apie Aukštųjų kursų sukūrimo idėją, steigėjus ir sunkias pastangas paversti kursus universitetu, istorikė pabrėžia šios pirmosios aukštosios mokyklos reikšmingumą Lietuvos valstybei po Pirmojo pasaulinio karo. Tuomet 32,6 proc. visų gyventojų buvo neraštingi, o visoje Lietuvoje 1919 m. pabaigoje buvo tik apie 300 mokytojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą.
─ Kas buvo Aukštųjų kursų įkūrėjai? ─ paklausėme KTU muziejaus vadovės A. Veilentienės.
─ Aukštuosius kursus įsteigė ne tuometinė Vyriausybė, o liberalių pažiūrų inteligentai. Pagrindinis iniciatorius ir pirmasis vadovas buvo Zigmas Žemaitis, tada ėjęs Kauno komercijos mokyklos direktoriaus pareigas. Prie Z. Žemaičio vėliau prisijungė ir iniciatyvinis-organizacinis aukštosios mokyklos steigimo būrelis, kurį sudarė Tadas Ivanauskas, Augustinas Janulaitis, Jonas Vabalas-Gudaitis, Liudas Vailionis, Kazimieras Vasiliauskas ir kiti.
Z. Žemaitis į valstybinį laikraštį „Lietuva“ įdėjo skelbimą, skirtą norintiems studijuoti lietuviškoje aukštojoje mokykloje. Jame buvo prašoma atnešti pareiškimus, įvardijant norimus studijuoti mokslus. Vos per keletą dienų buvo gauta 600 pareiškimų.
Žmonės po Pirmojo pasaulinio karo buvo labai visuomeniški ir patriotiški, žinių troškimas – didžiulis.
─ Kaip į aukštosios mokyklos steigimo iniciatyvą reagavo tuometinė Lietuvos valdžia?
─ Švietimo ministro pareigas ėjęs Juozas Tūbelis ir prezidentas Antanas Smetona buvo nusiteikę skeptiškai. Z. Žemaičiui buvo atsakyta, kad aukštosios mokyklos steigimui lėšų nėra, o nemažai studentų jau išsiųsti mokytis į užsienį. Ar techniniai mokslai, numatyti Aukštuosiuose kursuose, reikalingi, kai neišvystyta pramonė, taip pat buvo abejojama.
─ Su kokiais didžiausiais sunkumais susidūrė Aukštųjų kursų steigėjai?
Beveik visi Aukštuosiuose kursuose paskaitas skaitę lektoriai turėjo nuolatinį darbą kitose įstaigose, o kursuose dėstė laisvalaikiu, po darbo valandų, nes paskaitos vykdavo vakarais, nuo 17 iki 22 valandos.
─ Kai iš Vyriausybės nebuvo susilaukta pritarimo ir finansinės paramos, Aukštųjų kursų steigėjai lėšų ėmė ieškoti kitais būdais. Buvo paimta 30 000 auksinų paskola ir netgi suorganizuota loterija, kuri Aukštiesiems kursams atnešė 150 000 auksinų. Pinigus suskubo aukoti visuomenė ir užsienyje gyvenantys lietuviai.
Be finansinės paramos, aukštosios mokyklos darbui taip pat trūko patalpų, baldų, mokymo priemonių ir dėstytojų.
Beveik visi Aukštuosiuose kursuose paskaitas skaitę lektoriai turėjo nuolatinį darbą kitose įstaigose, o kursuose dėstė laisvalaikiu, po darbo valandų, nes paskaitos vykdavo vakarais, nuo 17 iki 22 valandos.
Mano nuomone, kurti tokius kursus, neturint jokių lėšų, patalpų, mokymo priemonių, vadovėlių ir laboratorijų, tuo metu buvo didvyriškas poelgis.
─ Kada ir kur buvo atidaryti Aukštieji kursai?
─ Sukaupus lėšų Aukštųjų kursų veiklos pradžiai, 1920 metų sausio 27 dieną, dabartinėje Kauno universitetinėje Maironio gimnazijoje įvyko jų atidarymo ceremonija.
Anksčiau, ten pat veikusioje gimnazijoje, mokėsi tautos atgimimo dainius J. Mačiulis-Maironis. Vietoje anksčiau jo paties klasėje kabėjusio užrašo, draudžiančio kalbėti lietuviškai, buvo įsteigta pirmoji po nepriklausomybės atgavimo lietuviška aukštoji mokykla.
─ Kaip buvo organizuojami mokslai? Kada jie buvo suvalstybinti ir paversti Lietuvos universitetu?
Aukštųjų kursų veikimo pradžioje mokėsi 522 studentai. Veikė 6 skyriai (fakultetai): humanitarinių mokslų, teisių, matematikos ir fizikos, gamtos, medicinos ir technikos.
─ Aukštųjų kursų veikimo pradžioje mokėsi 522 studentai. Veikė 6 skyriai (fakultetai): humanitarinių mokslų, teisių, matematikos ir fizikos, gamtos, medicinos ir technikos.
Pirmaisiais veiklos metais Aukštieji kursai dirbo neturėdami savo patalpų ir tik antraisiais gyvavimo metais jiems atiteko Kauno komercinės mokyklos rūmų pastatas (dabar – KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas (A. Mickevičiaus g. 37)), kuriame įsikūrė administracija, laboratorijos, kabinetai ir biblioteka.
Aukštųjų kursų steigėjai tikėjosi, kad po metų jie bus perorganizuoti į universitetą, bet šis procesas užtruko dvejus metus, t.y. iki 1922 metų kovo pradžios, kai paskaitos pradėjo vykti jau Lietuvos universitete. 1922 metų vasario 16 dieną įkurtas Lietuvos universitetas tęsė Aukštųjų kursų pradėtą darbą.
─ Šiandien – sausio 27-ąją – minime jau 95-ąjį Aukštųjų kursų įkūrimo jubiliejų. Ar sovietmečiu ši data taip pat buvo minima?
─ Sovietinės okupacijos laikais, norint minėti istorines sukaktis, reikėjo pereiti kryžiaus kelius. Sutikimą reikėjo gauti iš Lietuvos komunistų partijos centro komiteto ir LSSR vyriausybės.
Pavyzdžiui, sovietmečiu Kauno politechnikos institutas (KPI, nuo 1990 m. pertvarkytas į Kauno technologijos universitetą) norėjo minėti savo akademinio choro, vėliau pavadinto „Jaunyste“, jubiliejų, tačiau tam leidimas nebuvo gautas. Vietoj to buvo pasiūlyta surengti choro 100-ąjį koncertą.
1970-aisiais metais KPI pirmą kartą buvo iškilmingai paminėtas Aukštųjų kursų 50-mečio jubiliejus.
─ Kaip jūs, kaip istorikė, vertinate Aukštųjų kursų steigėjų pastangas tuo laikmečiu įkurti universitetą Lietuvoje?
Jei ne Aukštųjų kursų steigėjų pastangos, nežinia kada Lietuvoje oficialiai būtų įkurtas universitetas.
─ Aukštųjų kursų steigėjų, jau tuomet išsiskyrusių valstybiniu mąstymu, darbą vertinu kaip žygdarbį. Z. Žemaitis su savo bendraminčiais jautė didžiulę atsakomybę tiek prieš savo valstybę, tiek prieš visuomenę. Žmonės suprato mokslo reikšmę ir su nepaprastu entuziazmu siekė aukštojo išsilavinimo.
Jei ne Aukštųjų kursų steigėjų pastangos, nežinia kada Lietuvoje oficialiai būtų įkurtas universitetas. Šiandien iš šių žmonių kiekvienas galėtume pasimokyti idealizmo, nebijoti kelti didelių tikslų, nes jie, kaip įrodė Aukštieji kursai, yra pasiekiami.
Kai kurios Aukštuosiuose kursuose gimusios tradicijos nepasidavė laiko tėkmei ir gyvuoja iki šiol. Ir dabar oficialius KTU renginius pradedame Lietuvos himnu, o baigiame „Gaudeamus igitur“, visai kaip per Aukštųjų kursų atidarymą prieš 95-erius metus.
Aukštųjų kursų 95-ojo jubiliejaus proga KTU muziejuje surengta virtuali paroda „Lietuvos universiteto kūrėjai: Aukštųjų kursų lektoriai“, kurioje eksponuojami dėstytojų portretai ir pateikiamos autobiografijos. Parodą aplankyti galima čia.
