MAŽOJI BRITANIJA (LITTLE BRITAIN)
XVIII-XIX amžiais vykusi industrinė revoliucija Angliją pavertė pasaulio dirbtuvėmis. Tačiau tokioms dirbtuvėms reikėjo žaliavų. XVIII amžiaus pabaigoje anglų teologas, knygų sudarytojas, medikas JohnasTrusleris rašydamas apie prekybą su Vidurio Europa, pastebėjo, kad: „… užsienio prekybininkams parduodamos ir kasmet eksportuojamos Prūsijos ir Didžiosios Britanijos prekės yra: įvairios grūdų rūšys, stiebams skirta pušų mediena, lentos, derva, medžių pelenai, potašas, briedžių ir kitų gyvūnų odos, eglių mediena, gintaras, 12,5 tūkst. vaško galvų, medus, žolė, mana, sėmenų aliejus, linai, kanapės, sėmenų ir kanapių sėklos – iš viso 4000 maišų; 700 maišų šių prekių: verpalų, kiaulių šerių, elnių, briedžių ir arklių šerių, avižų, midaus, džiovintų žuvų, eršketų, ikrų, nėgių, sviesto ir apie 3400 lajaus galvų. Užsieninių laivų, kurie čia kasmet sustoja pasikrauti prekių, skaičius siekia maždaug 550. Jais importuojamas vynas, druska, prieskoniai, lininiai, vilnoniai ir kitokie audiniai, įvairūs produktai, silkės, alavas, varis, švinas, tabakas, cukrus, ryžiai, kava ir kiti bakalėjos prekės…“*. Ši prekyba buvo vykdoma per Baltijos jūros uostus, vienas kurių – to meto Prūsijoje, o dabartinėje Lietuvoje esanti Klaipėda.
To meto Klaipėda buvo vadinama „Mažąja Britanija“, nes „klaipėdiečiai, prekiaujantys išimtinai beveik tik su britais, taip įsimylėję anos salos papročius, kad mėgdžioja juos kiekviena proga. Turtingiausių pirklių namuose kalbama vien tik angliškai; valgoma, geriama, žaidžiama anglų maniera...“. Taip miestą aprašė vokiečių keliautojas ir kelionių apybraižų rašytojas Gottfriedas Peteris Rauschnickas-Rosenwallis 19 amžiaus pradžioje.
„Britiškam“ klaipėdiečių elgesiui buvo pakankamai pagrindo, nes Klaipėdoje XIX amžiuje gyveno ne tik lietuviai ir vokiečiai, bet ženklios anglų ir škotų bendruomenės. Kelioms iš Britanijos kilusioms giminėms (MacLeanams, Muttray‘jams ir Simpsonams) pavyko tapti Klaipėdos miesto burmistrais. XVIII amžiaus viduryje medienos prekyba garsėjo „LudwigSimpson“, „Johan&HenrySimpson&Co.“ kompanijos. Dėl didelės medienos paklausos Anglijos prekyba per Klaipėdą buvusi labai netolygi. Atvežamų prabangos daiktų būdavę kur kas mažiau, nei išvežamos medienos. O kaip žinia, tuščias laivas yra nestabilus jūroje. Tad pirkliams, plaukiantiems į Klaipėdą, neretai tekdavę triumus užpildyti tiesiog smėliu ar žvyru, kuris paskui buvo išpilamas pelkėtose miesto vietose. Pajuokaudami, galime sakyti, kad nemenka dalis Londono yra pastatyta naudojant lietuvišką medieną, o dalis Klaipėdos, tikrąja to žodžio prasme stovi ant Londono žemės.
Prekybos intensyvėjimas skatino miesto augimą. Tai atsispindėjo ir miestiečių kasdieniniame gyvenime. Vokiečių autoriai, paprastai pastebėdavo angliškas pietavimo manieras, kuomet arbata švenčia pergalę prieš kavą, o portveinas ir porteris išstūmė prancūzišką raudonąjį vyną ir paprastą alų.
Jei ieškotume „klaipėdėtiškiausio“ patiekalo, kandidatai galėtų būti keli: spirgai, šiupinys, kuršių virtiniai, stiprus, spiritinis gėrimas meškinis. Šiam kartui apsistokime ties šiupiniu – archajišku, visai Lietuvai būdingu patiekalu, minimu nuo pat XVIII amžiaus ir perimtu vietos vokiečių kultūroje kartu su visu pavadinimu (vokiškai šis patiekalas vadinamas „Schuppnis“).
* [R. Statulevičiūtės-Kaučikienės vertimas]
Šiupinys
500 g žirnių, 4 svogūnai, 1 rūkyta kiaulės galva (arba 800 g rūkytos kiaulienos), 1 kg bulvių, 100 g džiovintų baravykų, 5 nesmulkinti angliški (kvapieji) pipirai, druskos, smulkintų juodųjų pipirų.
Nuplaukite žirnius ir mirkykite per naktį 1,5 litro vandens. Virkite žirnius mirkymo vandenyje kartu su smulkiai supjaustytais svogūnais, džiovintais baravykais, prieskoniais, druska ir kiauliena. Kitame puode, sūdytame vandenyje, virkite nuluptas bulves. Mėsai išvirus, išimkite ją iš puodo, išimkite kaulus, nupjaukite odą ir supjaustykite gabalėliais. Išvirusias bulves nusunkite, sutraiškykite sudėkite bulves į žirnius ir sumaišykite. Tada į šiupinį įdėkite mėsą ir viską išmaišykite.
