Birželio 1- ąją, švenčiant Vaikų gynimo dieną, Radvilų pilyje įvyko Garliavos byloje išgarsėjusio advokato Gintaro Černiausko ir iš Biržų kilusios jo gyvenimo draugės vestuvės. Kelis mėnesius iki vestuvių Biržuose sklandė kalbos apie vestuvių organizatorių keliamus reikalavimus ir pageidavimus. Ne vienerius metus televizijos ekranuose šmėžavusio asmens privati šventė „Šiaurės rytus“ domino tik tiek, kiek ji buvo susijusi su savivaldybės turtu, kurį valdo Biržų krašto muziejus „Sėla“.
Pilyje įsikūrusios savivaldybės biudžetinės įstaigos - muziejus ir biblioteka - organizuoja įvairius renginius, teikia paslaugas. Viena iš tokių – iškilminga vestuvių ceremonijos paslauga. Todėl vestuvės Biržų pilyje nebūtų jokia naujiena, jei ne žinia apie vestuvininkams suteiktas išskirtines sąlygas bei ypatingą muziejininkų dėmesį už ypatingai mažą kainą.
Vestuvės vyko pilies kieme
Vestuvininkų pageidavimu šventė vyko pilies kieme. Kadangi pokylio organizatoriai šventei ruoštis pradėjo šeštadienį apie pietus, procesą galėjo stebėti ir pilies lankytojai, ir literatų klubo šventės „Poezijos pavasaris“ dalyviai. Nesvarbu, kad bibliotekos salėje skaitomas literatų eiles retsykiais nustelbdavo vestuvių rengėjų aparatūros bandymai. Pilies šeimininkams paprašius, bandymų garsas buvo sumažintas.
Pavakary ne visi drįso į pilį keliauti pro atsiradusius didžiulius vartus, saugomus sargų –milžinų. Ir nors, anot direktoriaus, tie vartai buvo iš polistirolo, o juos gręžiant į tilto mūrą padaryta žala nežymi (skylutės jau užtaisytos), ne visi drįso pro juos eiti į tvirtovės kiemą.
„Nelįskite į privačią šventę“, - iš pilies prieigose sėdėjusios damos patarimą išgirdo korespondentai. „Reikėjo gi žmonėms iš anksto šventei ruoštis“, - sako muziejaus direktorius Gintaras Butkevičius. Anot jo, muziejaus darbo metu pasirengimas vestuvėms – palapinių statymas, laidų vedžiojimas, stalų dengimas kieme tikrai netrukdė lankytojams.
Visi norintys, įsikūrę ant pilies pylimų ar kiemo pakraščiuose, galėjo stebėti ir tuoktuvių ceremoniją. Smalsuoliams buvo į ką akis paganyti. Dar taip neseniai paveldosaugininkų sakraline vadintoje erdvėje, ant ypatingai saugomos vejos kylančios vestuvininkų palapinės, statomos maisto patalpos, guldomi minkštasuoliai („maišai“), ruošiami „raudonieji“ kampeliai su medžiuose kybančiais paukščių narveliais žmones vertė aikčioti. Tokios privačios puotos pilies kieme iki šiol nėra buvę.
„Stebuklai neregėti – taip ilgai net suolelių statyti neleido, laiptelių į paežerę iki šiol nėra, per aikštę takelio bijoma nutiesti, o čia - vestuvių balius su visais pribambasais. Ir už kiek visa tai galima nusipirkti?“ - grupės biržiečių mintis dėstė redakcijos telefonu paskambinęs pilietis. Kita moteris prisipažino apie puotą tvirtovės kieme netgi į Vilnių skambinti norėjusi. Jos manymu, pilies erdvę versti balių vieta tolygu nusikaltimui ir istoriją bei kultūrą gerbiančių žmonių įžeidimui.
Vestuvininkai nenori švęsti rūsyje
Kaip vėliau paaiškėjo, vestuvininkai išsinuomojo ne tik pilies kiemą, bet ir muziejaus parodų sales. Iškrausčius eksponatus jos tarnavo ir kaip pagalbinės patalpos, nes vestuvių rengėjai pilies rūsyje įsikūrusio restorano virtuve nesinaudojo. Iš svetur atvažiavę virėjai maistą ruošė muziejaus salėse. Dar taip neseniai muziejaus direktorius ir savivaldybės vadovai įtikinėjo, kad restauruojant pilį jos rūsyje būtina atidaryti restoraną. Tas ir buvo padaryta – pilies rekonstrukcijos projekto lėšomis įrengtos patalpos, kurios išnuomotos vietos verslo įmonei. Tačiau, anot direktoriaus G. Butkevičiaus, ne visi nori švęsti pilies rūsio restorane.
Kita vertus, kam naudotis pilies restoranu, jei žymiai pigesnes paslaugas siūlo muziejus.
Paskutinis pokylis parodė, kad visą parą įsikurti Biržų pilyje galima pigiau negu išsinuomoti kaimo turizmo sodybą.
Internete skelbiama, kad Biržų rajone vienos iš kaimo turizmo sodybų nuomos kaina parai – nuo 2000 iki 4000 litų.
Tuo tarpu redakcijos ir kitų asmenų turimomis žiniomis, muziejus iš vestuvininkų bent jau oficialiai gavo apie 2,5 tūkst. litų.
Tokia suma įvertintas vestuvių organizatorių naudojimasis pilies salėmis ir teritorija šeštadienį nuo pietų iki sekmadienio 14 valandos.
Rengiant vestuves tvirtovėje ir jos kieme zujo muziejaus darbuotojai, per naktį pilyje budėjo trys biudžetinės įstaigos žmonės. Pasak muziejaus direktoriaus, puota truko iki 5valandos ryto. Sekmadienį muziejaus darbuotojai tvarkė teritoriją, surinko šiukšles.
Trijų parodų salių ir kiemo nuomos kaina – „konfidenciali”?
Nors Biržų krašto muziejus „Sėla“ yra savivaldybės biudžetinė įstaiga, jos direktorius G. Butkevičius įsitikinęs galintis sudaryti konfidencialias dvišales sutartis ir visuomenės neinformuoti, už kokią sumą galima išsinuomoti muziejaus sales ir kiemą privačiam pokyliui. Visuomenei žinoma, kad bibliotekos pusėje esančios menės (joje vyksta ir tarybos posėdžiai) nuomos kaina - 150 litų už valandą.
Muziejaus interneto tinklalapyje nurodyta, kad galima nuomotis patalpas trumpalaikiams renginiams (iki 30 dienų). Parašyta, kad vienos patalpos vienos valandos kaina 100 litų. Kaina nustatyta muziejaus direktoriaus įsakymu, kurį redakcijai biudžetinės įstaigos vadovas parodė nutrynęs dokumento datą ir numerį. Dokumente nesimato nei kainos, nei kokiems objektams ji turi būti taikoma.
Iki šiol vestuves švęsti būdavo leidžiama tik pilies antrojo aukšto arkadoje.
Direktorius G. Butkevičiaus informavo, kad dokumento, kuriuo jis pats nustatė nuomos kainas, žurnalistams neprivalantis rodyti.
Kiemo nuoma pokylių palapinių statybai ar kitoms reikmėms nepatvirtinta.
Interneto puslapyje skelbiama, kad muziejuje galima švęsti vestuves, tačiau neinformuojama, kokio dydžio ir kelias patalpas galima išsinuomoti vestuvių pokyliui.
Skaičiuojant nurodytu 1 valandos įkainiu 100 litų už vieną patalpą, vestuvininkai už tris sales, kuriomis naudojosi visą parą, turėtų pakloti 7200 litų.
Į šią sumą neįeina kiemo teritorijos pokylio vietai (stalams ir kitiems šventės objektams) nuoma.
Įvertinus tai, kad Biržų pilis yra išskirtinis objektas, minima 2,5 tūkst. litų suma yra stulbinančiai maža. Iš jos muziejui teks dengti išlaidas pagalbinių darbuotojų atlygiui, elektros energijai, vandeniui, komunalinėms paslaugoms. O jos neturėtų būti menkos, nes pilyje, be 50 svečių, juos aptarnavo ir linksmino dar pusšimtis žmonių.
Tarp jų – ir muziejaus direktorius su žmona, atliekantys kunigaikščio bei muzikanto roles. Butkevičiai už kiekvieną vestuvių ceremoniją gauna 110 litų. Pinigus gauna pagal individualią veiklą dirbanti muziejaus direktoriaus žmona.
Direktorius G. Butkevičius nei paneigė, nei patvirtino, kad už nuomą vestuvių pokyliui muziejus gavo 2,5 tūkstančio litų.
„Aš manau, kad esu saistomas sutarties, kurioje nurodyta, kad jos sąlygos negali būti atskleistos trečiajai šaliai. Atsiprašau, bet jūs esate trečioji šalis“, - pilies menių ir kiemo nuomos sumos neatskleidė direktorius.
G. Butkevičius neigė kalbas, kad esą jis dalį pinigų galimai gavęs kitokia apmokėjimo forma. Muziejaus vadovas nemato nieko bloga biudžetinės įstaigos patalpas nuomoti pagal tam tikrus susitarimus su privačiais asmenimis.
Kaina ir sąlygos – pagal užsakovą?
G. Butkevičius nesutinka, kad minėtos vestuvės muziejaus parodų salėse ir kieme yra beprecedentis atvejis. „Ne pirmas ir ne paskutinis kartas. Čia nėra jokio ypatingo atvejo, ne pirmą kartą muziejų vestuvėms nuomojame (yra buvęs vestuvės arkadoje) ir žmonių nerūšiuojame. Jei tik kas pageidaus ir bus įgalūs susimokėti, tai ir priimsime“, - sakė muziejaus direktorius.
Sales nuomoti galima ir muziejaus darbo metu. Anot direktoriaus, „Sėlos“ muziejuje yra 25 salės, o jei iš jų kokios trys ir bus uždarytos, tai „nėra toks baisus dalykas“.
Štai penktadienį, anot direktoriaus, muziejus užsakytas Aukščiausiojo teismo. Du vakarus į dvi parodines sales nebus galima įeiti, nes vyks Aukščiausiojo teismo renginys „prie apskrito stalo“.
Kaip ir garsaus advokato atveju, teisėjų mokama suma už muziejaus paslaugą taip pat yra kruopščiai saugoma.
Į klausimą, kas gali nustatyti prestižinio kultūros objekto nuomos ribas ir už kiek galima, tarkim, visai nakčiai išnuomoti pilį dešimties žmonių kompanijai, direktorius atsakė gana paprastai: „Tartumės “.
Vėliau paaiškėjo, kad yra kitų, niekur nerašytų sąlygų. Jos turėtų būti apspręstos sutartyje. „Į visą pilį jūsų niekas tikrai neleistų, o dėl salių, tai žiūrėtume, kokios ten parodos eksponuojamos“, - išdėstė biudžetinės įstaigos vadovas.
Teko pastebėti, kad Biržų pilies trijų salių paros nuomos kaina mažesnė už Trakų pilies menės vienos valandos kainą ir kone menkesnė už Biržų rajono kaimo turizmo sodybos nuomą. Direktorius G. Butkevičius į tai atsakė, kad Biržai - tai ne Vilniaus pašonėje esantys Trakai, o kaimo turizmo sodybų paslaugomis jis nesidomintis.
Ne visos kainos „sutartinės“
Jei „Sėlos“ direktoriaus įsakymais reguliuojamos muziejaus patalpų nuomos kainos stebina liberalumu ir paslaptingumu, to negalima pasakyti apie oficialiai rajono tarybos patvirtintus kitų paslaugų įkainius, kuriuos pateikia muziejus. Čia skrupulingai įvardijami ir įkainojami net menkiausi „krustelėjimai“.
Pavyzdžiui, nustatyta, kad iškilminga vestuvių ceremonijos paslauga pilyje kainuoja 298 litus. Iš jų 90 litų sudaro salės nuoma, 15 – žvakutės, 10 – žiedlapiai, 19,05 – staltiesių paruošimas, stalų dengimas, 1 – plovimo medžiagos, 0,40 – elektra, 1,31 – vanduo ir nuotekos, 20 – taurės šampanui.
Kaip jau minėta, iš šios sumos 60 Lt atitenka už kunigaikščio sveikinimą ir 50 Lt – už muzikanto paslaugą. Nurodyta, kad šie pinigai mokami pagal verslo liudijimą dirbantiems asmenims.
Kunigaikščio rolę atlieka muziejaus direktorius G. Butkevičius, muzikanto – jo žmona. Direktorius teigė, kad šios šeimos pajamos yra deklaruotos. Oficialiai pinigus gauna individualią veiklą vykdanti Butkevičiaus žmona.
Muziejaus gautų pinigų dalį atseikėti tenka ir folkloro ansambliui, jei vestuvininkai nori dalyvauti Alaus kelio programoje.
Būtina akcentuoti, kad viešoje informacijoje skelbiamas 298 litų įkainis yra tik už iškilmingą vestuvių ceremoniją – santuokos registravimą pilyje.
Pateikiama informacija, kad pilyje gali vykti ir vestuvių pokylis, tačiau apie sąlygas puotai nieko nerašoma.
„Šį kartą ragų „pūtikai“ su vestuvių organizatoriais tarėsi atskirai, ne per muziejų“, - apie advokato vestuves sutikusius etnografinio ansamblio muzikantus sakė G. Butkevičius.
Asmeninių švenčių metu naktimis dirbančiam muziejaus personalui, pasak direktoriaus, suteikiamos laisvos dienos.
„Toks įspūdis, kad dabar muziejus veikia kaip uabas, kurio pajamos nežinia kokiu būdu gaunamos ir apskaitomos, neaišku, pagal kokius įkainius už pasiruošimą šventėms atlyginama šventes aptarnaujančiam personalui “, - nuomonę apie „liberaliai“ muziejaus nustatomas kai kurių paslaugų kainas ir užmokestį pagalbininkams reiškė vienas savivaldybės darbuotojas.
Derinasi ir su rajono vadovais
Direktorius vietos ir šalies žiniasklaidai teigė, kad muziejus priverstas ieškoti papildomų pajamų šaltinių, nes steigėjas (savivaldybė) nepajėgi užtikrinti sklandaus muziejaus darbo. Muziejus iš steigėjo esą tegaunantis lėšų atlyginimams ir šildymui. Tuo tarpu išlaidos auga, jų papildomai prireiks pradėjus veikti naujajam arsenalui.
Paveldosaugininkų leidimo vestuvėms pilyje direktorius neprašęs. To, pasak jo, nereikia, jei šventės dalyvių skaičius neviršija šimto žmonių. O puotoje buvę tik 50 svečių.
Korespondentei pastebėjus, kad su vestuves aptarnaujančiu personalu ir artistų skaičiumi dalyvių skaičius buvo tikrai didelis, direktorius atsakė, kad asmenų galėję būti iki šimto.
Muziejaus vadovas minėjo, kad koncertavo du po dešimt dainininkų turintys chorai. Kiti suskaičiavo, kad vien tik svečius aptarnavusių padavėjų buvo dešimt. O kur dar visi kiti šventės padėjėjai ir linksmintojai?
„Jei ir skaičiuotume iki šimto žmonių, jie visi vienu metu tvirtovėje nebuvo“, - paveldosaugininkų leidimo būtinybę neigė direktorius.
G. Butkevičius sako, kad muziejaus nuomos ką tik vykusiai vestuvių puotai sąlygas jis aptaręs su savivaldybės vadovais. Žinojęs, kad išgarsėjusio advokato šventė atkreips visuomenės dėmesį.
„Tikrai neišnuomojau be steigėjo žinios – aš atsiklausiau, rajono vadovybė neprieštaravo“, - kalbėjo muziejaus direktorius, kategoriškai atsisakęs įvardyti, su kuriais iš rajono vadovų buvo derinti muziejaus nuomos klausimai.
„Nekaltinkite jų – galiu būti aš tas „blogietis“, - rajono vadovus gynė direktorius
Sklandančias kalbas, kad tam tikrą apmokėjimo formą direktoriui esą siūlęs kažkuris iš rajono vadovų, kurie galbūt žino apie kitą dalį galimai neoficialiai sumokėtų ar paslaugomis atlyginti žadamų pinigų už pilies nuomą, patvirtinti ir paneigti prašėme savivaldybės vadovų.
Mero pavaduotoja Stasė Eitavičienė atsakė: „Muziejaus direktorius salių nuomos kainos su savivaldybės vadovais nederino. Sutinku, kad muziejaus salių nuomos kainos galėtų būti didesnės. Kita vertus, jos negali prilygti Trakų pilies nuomos kainoms. Muziejaus direktoriaus teigimu, muziejaus salės garsiam advokatui buvo išnuomotos už tokią pat kainą, kaip ir kitiems nuomininkams. Klausimas dėl garsaus advokato paslaugų svarstytas nebuvo. Kol kas savivaldybei užtenka savo teisininkų paslaugų“.
Ar muziejus gali prilygti pirtelėms ir kavinėms?
Puotos tarp istorinių vertybių paveldosaugininkams kelia šiurpą, nors muziejų vadovai aiškina, kad papildomas gautas pajamas jie esą išleidžia ekspozicijoms atnaujinti ir pan.
„Muziejus nėra nei klubas, nei privatus dvaras, nei koks nors sodas“, - šalies žiniasklaidai kalbėjo vestuvių puotų muziejuose pateisinti nenorinti Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė.
Biržų rajono savivaldybės paveldosaugos specialistė Danutė Černienė teigė suprantanti, kad keičiasi kultūros vertybių samprata, jog dvarai ir pilys turi būti atverti visuomenės poreikiams. Tokiu atveju galima organizuoti šventes pilyje, tačiau tuo užsiimti turėtų ne muziejus, o galbūt savivaldybės įkurta atskira viešoji įstaiga.
„Tačiau asmeninė mano nuomonė apie puotas pilyje yra labai griežta – muziejus neturi pamiršti pagrindinės savo funkcijos – mokslinės tiriamosios veiklos, edukacijos ir pan.“, - sakė D. Černienė.
„Tai yra prestižinė, reprezentacinė ir išskirtinė ne tik regiono, bet ir Lietuvos vieta, todėl Biržų pilies ir jos erdvių nuomos sąlygų negalima prilyginti kaimo sodyboms, užeigoms ar pirtelėms“, - sako Pačeriaukštės seniūnijai šiuo metu vadovaujantis buvęs savivaldybės vicemeras bei Teisės ir personalo skyriaus specialistas Aurimas Frankas.
Jis taip pat teigia, kad biudžetinių įstaigų, tarp jų ir muziejaus, paslaugų teikimo ir patalpų nuomos sutartys bei įkainiai negali būti laikomi slapta ir neviešinama informacija.
„Biudžetinių įstaigų patalpos gali būti nuomojamos pagal oficialiai patvirtintus ir viešai žinomus įkainius. Juose vykstančių renginių turinys gal ir gali būti konfidencialus, privatus, tačiau nuomos sutartys, sąlygos ir biudžetinės įstaigos gautos pajamos negali būti slepiamos po privatumo ženklu“, - sako A. Frankas.