Aukso monetų praeitis
Didžiausi auksinių monetų emitentai buvo tos valstybės, kurios turėjo aukso rūdynus arba buvo sukaupusios didelį šio metalo kiekį. Aukso turėjimas bei gebėjimas kaldinti auksines monetas rodė valstybės turtingumą ir galingumą.
Kai aukso rūdynai išsekdavo, nuskursdavo ir juos naudojusios šalys. Nauji rūdynai lemdavo kitų valstybių iškilimą ir klestėjimą. Auksas iki XX a. vid. buvo pagrindinis valstybių turtingo gyvenimo garantas. Tik šiais laikais jį iš aukščiausių pozicijų išstūmė juodasis auksas – nafta.
Esminiai pokyčiai, kaldinant auksines monetas, įvyko viduramžiais, kai XIII a. vid. Florencijoje (Italija) pirmą kartą buvo nukaldintos 3,5 gramo auksinės monetos – florenai.
Esminiai pokyčiai, kaldinant auksines monetas, įvyko viduramžiais, kai XIII a. vid. Florencijoje (Italija) pirmą kartą buvo nukaldintos 3,5 gramo auksinės monetos – florenai.
Jau netrukus tokios pat masės monetas kaldino ir kiti Italijos miestai, vėliau – didžioji Europos dalis. Šios masės standarto monetos dažniausiai turėjo vieningą dukato pavadinimą, o jų kaldinimas truko iki pat XIX a. pradžios.
XV–XVI a. Vengrijoje rasti gausūs aukso klodai, šios valstybės dukatai dominavo visoje Europoje. Nuo XVII a. visame pasaulyje įsivyravo Jungtinių Nyderlandų Provincijose kaldinti dukatai. Ši valstybė, neturėdama savo rūdynų, iškilo atradus Naująjį pasaulį, iš kur ir plaukė visi brangieji metalai.
Pirmosios auksinės monetos LDK buvo nukaldintos tik 1547 metais.
LDK auksinės monetos – valstybei ar valdovui?
Pirmosios auksinės monetos į baltų žemes pateko dar antikos laikais, kai gintaro prekybos keliais vietos vyresniesiems buvo padovanotos auksinės Romos imperijos monetos. XIV amžiuje, kai LDK cirkuliavo sidabriniai lydiniai, į Lietuvą iš Kijevo Rusios pateko ir auksiniai nepastovios masės piršto formos lydinukai.
Pirmosios auksinės monetos LDK buvo nukaldintos tik 1547 metais.
Valdant Žygimantui Augustui auksinės monetos (dukatai) su pertraukomis buvo kaldintos iki 1569 metų. Šių monetų kaldinimo apimtys yra nežinomos. Manoma, kad jų galėjo būti nukaldinta nuo tūkstančio iki kelių tūkstančių kasmet.
Tačiau dukatai vietinei pinigų apyvartai reikšmės neturėjo.
Auksinė Žygimanto Augusto moneta Lietuvoje rasta tik viena – Šventojoje. Žinomi tik du tokie radiniai už Lietuvos ribų: Lenkijoje, prie Krokuvos buvo rastas 1548 metų dukatas, o Ukrainoje, Ternopilio srityje rastame auksinių monetų lobyje aptiktas 1547 metų LDK dukatas.
Vietinėje apyvartoje, kaip ir visoje tuometėje Europoje, dominavo Vengrijos dukatai. LDK auksinių monetų leidimas buvo daugiau valdovo ir jo valdomos valstybės reprezentavimas. XVI amžiuje auksinių monetų daugiausia buvo sukaupta valdovo ižde, Bažnyčios ir turtingų pirklių rankose. LDK valdovas auksines monetas skirdavo savo pasiuntinių į užsienio šalis pragyvenimui. Todėl didžioji dalis auksinių LDK monetų iškeliaudavo iš šalies.
Monetos vedyboms ir mūšiams paminėti
Žygimantas Augustas nukaldino ir kelias didesnių nominalų auksines monetas. 1562 metais buvo nukaldintos 10 dukatų (apie 35 g) monetos – portugalai.
Šis pavadinimas atsirado po to, kai 1499 m. Portugalijos karalius Emanuelis I pirmą kartą nukaldino 10 dukatų monetą, kurios legendoje buvo įrašyta Portugallie.
Žygimanto Augusto portugalų kaldinimas sietinas su Žygimanto Augusto sesers Kotrynos ir Suomijos kunigaikščio Jono vedybomis. 1563 metais nukaldinti trigubos, o 1564 m. – ir dvigubos masės dukatai.
Žygimanto Augusto portugalų kaldinimas sietinas su Žygimanto Augusto sesers Kotrynos ir Suomijos kunigaikščio Jono vedybomis. 1563 metais nukaldinti trigubos, o 1564 m. – ir dvigubos masės dukatai. Pastarųjų monetų šiandien pasaulio muziejuose yra saugoma vos po vieną egzempliorių. Nedaug muziejuose saugoma ir kitų Žygimanto Augusto auksinių monetų: dukatų žinoma apie 35, o portugalų – vos septyni.
Stepono Batoro laikais dukatų nukaldinta dar mažiau. Šiandien retas pasaulio muziejus gali pasigirti turįs šių monetų. 1586 metų dukatai yra saugomi tik Varšuvos nacionaliniame ir Vienos meno istorijos muziejuose. Kartu su privačiais rinkiniais šių monetų šiandien yra žinomi penki vienetai.
Žinomos ir kelios nestandartinės monetos: auksinės 1580 m. portugalo vertės monetos saugomos Ermitaže Sankt Peterburge ir Varšuvos nacionaliniame muziejuje. Manoma, kad šios monetos buvo nukaldintos, pažymint Polocko susigrąžinimą.
Zigmanto Vazos laikais kaldintos auksinės monetos. Buvo kaldinti dukatai, 5 dukatai ir portugalai. Dukatai – retos monetos: žinomi vos trys 1590 metų ir du 1591 metų dukatai. Tuo tarpu 5 ir 10 dukatų nukaldinta daugiau, šių monetų žinomi kiekiai yra didesni. 1621 m. 5 dukatų yra žinomi trys vienetai, 1622 m. – net devyniolika, tačiau 1618 m. – vos vienas. 1616 m. portugalų yra žinomi šeši vienetai, 1617 ir 1618 m. – po du, 1621 m. – penki, 1622 m. – keturi vienetai.
Jei Vilniaus monetų kalykloje nukaldintų dukatų kiekis sudaro vos dešimtąją dalį visų Zigmanto III Vazos žinomų dukatų kiekio (daugiausia jų nukaldinta Gdanske), tai žinomų 5 dukatų ir portugalų kiekis sudaro pusę visų Zigmanto III Vazos 5 dukatų ir portugalų, kaldintų tiek Lenkijoje, tiek ir miestų kalyklose kiekio.
Manoma, kad 1616–1618 m. portugalų pasirodymas buvo susijęs su Zigmanto III Vazos 50 metų jubiliejumi ir 1618 m. Deulino paliaubų su Maskva sutartimi.
Manoma, kad 1616–1618 m. portugalų pasirodymas buvo susijęs su Zigmanto III Vazos 50 metų jubiliejumi ir 1618 m. Deulino paliaubų su Maskva sutartimi, o 1621–1622 m. portugalų ir 5 dukatų kalyba – su prieš turkus laimėtu Chotyno mūšiu.
Paskutinis valdovas, kaldinęs auksines LDK monetas, buvo Jonas Kazimieras. 1664–1666 metais buvo kaldinti pusdukačiai ir dukatai.
Pastarųjų šiandien žinomi vos keli vienetai, o pusdukačių buvo nukaldinta daugiausia iš visų kada nors LDK kaldintų auksinių monetų. Tačiau šios monetos neturėjo įtakos pinigų ūkui. Tad visos LDK kaldintos auksinės monetos atliko tik reprezentacinį vaidmenį.
