XVI-XVII a. kunstkamera – meno, gamtos ir technikos objektų rinkinys – buvo viena populiariausių Europos aristokratijos dailės rinkinių formų. Ji atspindėjo pažintinius anuometinių žmonių siekius: rinktos įvairios retenybės, keistenybės, senoviniai, iš egzotiškų kraštų atvežti daiktai.
Šis rinkinys buvo tarsi sumažintas pasaulio modelis, iliustruojantis kūrinijos įvairovę. Kolekcija turėjo ir reprezentacinę paskirtį, ji liudijo savininko aukštą visuomeninę padėtį. Kunstkameros plito ir Abiejų Tautų Respublikoje, daugiausia valdovo ir didikų dvaruose.
Metų metais rinkti suvenyrai ir trofėjai
Iškalbingiausias LDK didikų kunstkameros šaltinis – 1647 m. Liubčios rinkinio inventorius. Liubčios pilis (dabartinėje Baltarusijos teritorijoje) ir jame saugotas rinkinys tuo metu priklausė Biržų Radvilų giminės nariui – LDK lauko etmonui Jonušui Radvilai (1612-1655).
Didelę rinkinio dalį jis tikriausiai paveldėjo iš tėvo – Vilniaus vaivados ir LDK didžiojo etmono Kristupo Radvilos (1585-1640). Renkant egzotiškus daiktus ir retenybes Kristupui Radvilai talkino jo klientas, artilerijos generolas Kristupas Arciševskis (1592-1656), gyvenęs Prancūzijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, dalyvavęs Vest Indijos kampanijoje į Braziliją.
Kristupo sūnus Jonušas Radvila taip pat rinko senienas, jas pats surašinėjo. 1640 metais sidabrinį dirbinį, rastą Voluinėje ir gautą iš kunigaikščio Višnioveckio, siuntė pusbroliui Boguslovui Radvilai, prašydamas jį perduoti antikvarams įvertinti.
Kristupas ir Jonušas, lankydamiesi Vokietijos ir protestantiškųjų Nyderlandų kunigaikščių
dvaruose, turbūt matė tuomet populiarių kunstkamerų pavyzdžių. Liubčios kunstkameros daiktai buvo atgabenti iš vietų, kuriose Radvilos lankėsi, juos dovanojo Abiejų Tautų Respublikos valdovai, didikai ir Radvilų klientai.
Radvilų „pažinimo teatras“
Liubčios rinkinys aprėpė visas kunstkameroms būdingas objektų rūšis ir atitiko XVI-XVII a. sandūros Europoje populiarų idealaus enciklopedinio rinkinio vaizdinį, kurį apibūdino olandų gydytojas ir kolekcininkas Samuelis von Quichlbergas veikale „Pažinimo teatro metodologija“ (1565).
Olando išskirtą pirmąją idealios kolekcijos dalį, susijusią su kolekcijos šeimininku, jo giminės istorija, Liubčios rinkinyje atitiko Radvilų giminės pirmtakams priklausę daiktai, pvz., Barboros Radvilaitės brangakmeniais puošta šaškių lenta ir muškieta. Karo vadų pareigas ėjusių didikų giminę reprezentavo ir išskirtinė ginklų kolekcija: čia būta istorinių, egzotiškų ginklų, senovės Romos, maskvietiškų ir kitų („Didelė ietis, iškasta Biržuose“, „Caro Vasilijaus Ivano Tirono [...] ietis kauliniu galu“).
Kita idealios kolekcijos dalis – vadinamo dailės kabineto objektai. Liubčioje tai –paveikslai, siuvinėti, spausti ant audinių, lieti iš gipso, kalstyti skardoje, inkrustuoti iš gintaro gabalėlių, karpyti iš popieriaus, pagaminti iš vaško, stiklo ir brangiųjų metalų, puošti brangakmeniais. Saugoti indai iš krištolo, jaspio ir koralų, indų ir kinų dirbiniai.
Gamtos ir meno įdomybės
Trečioji rinkinio daiktų grupė – gamtos įvairenybės: uolienų pavyzdžiai, gyvūnų kaulai ir iškamšos, kriauklės, egzotiški vaisiai, su neįprastais gamtos reiškiniais susiję objektai („Dėžutė, joje seni rugiai, Strasburge iš dangaus iškritę“).
Ketvirtojoje grupėje – technikos aparatai: laikrodžiai, astroliabija (iki XVIII a. naudotas prietaisas kosmoso kūnų aukščiui virš horizonto matuoti), muzikos instrumentai, kompasai, amžinojo variklio („perpetuum mobile“) įrenginys.
Penktąją rinkinio dalį sudarė paveikslų galerija. Čia būta tapybos žanrų, rečiau sutinkamų to meto LDK. Saugoti XVII a. I p. Europoje madingi trigubi portretai, vaizduojantys asmenį en face (iš priekio) ir dviem profiliais („Trigubas kardinolo Richelieu portretas“, „Trigubas Prancūzijos karalienės portretas“). Kai kurie paveikslai pasižymėjo neįprastais optiniais efektais („Paveikslas prie lubų prikaltas: išvien nutapyti trys kiškiai, kiekvienas jų atrodo esąs su dviem ausimis, o iš tikrųjų visi kartu turi tik tris; gautas iš pono Mstislavlio vaivados [Mikalojaus] Abramovičiaus“).
Liubčios pilies rinkinį papildė biblioteka: čia saugotos iliustruotos knygos, giminės pirmtakų rankraščiai, genealoginiai vaizdai.
Kai kurie paveikslai pateko į kunstkamerą dėl juose pavaizduotų neįprastų reiškinių („Tomas Švelgeris, rašantis koja“, „Suvyniotas paveikslas, jame valstietis su peiliu, prarytu Karaliaučiuje, ir grandine“).
Liubčios pilies rinkinį papildė biblioteka: čia saugotos iliustruotos knygos, giminės pirmtakų rankraščiai, genealoginiai vaizdai.
Didelė dalis daiktų turėjo kunstkamerai būdingas keistenybės, retenybės, egzotikos ar senienos savybes ir atitiko pažintinę rinkinio paskirtį. Reprezentacinė rinkinio funkcija taip pat buvo ryški.
Radvilų kunstkameroje buvo galima pamatyti ir tradicinius LDK didikų lobynų daiktus – ginklus ir juvelyrinius dirbinius.
Rinkinyje būta daug portretų (Radvilų ir jiems artimų Lietuvos bei Vidurio Europos didikų, valdovų), liudijančių tradicinės giminės senumą, rangą ir politinius ryšius. Inventoriaus daiktų kilmės nuorodos žymi, kad tai – diplomatinės dovanos ir iš kartos į kartą perduodamos giminės relikvijos, jos senumo ir rango ženklai.
