Įspūdžiai iš Lietuvos: miestai ir dykros
1413 m. Ghillbert‘as de Lannoy atvyko į Vokiečių ordiną dalyvauti karo žygiuose prieš pagonis, bet po Žalgirio mūšio Ordinas karo žygių neberengė. Todėl 1413 m. pabaigoje diplomatas iš Karaliaučiaus keliavo į Livoniją. Pravažiavo Klaipėdą.
Ghillbert‘as de Lannoy atsiminimuose nurodė, jog dvi dienas ir naktis važiavo rogėmis per didelį mišką ir pro ežerus, nesutikdamas nė vieno žmogaus, kol pasiekė vieną LDK valdovo Vytauto dvarą, nuo kurio iki Vilniaus buvo likę 12 mylių.
Atsiminimuose jis minėjo, kad netoli sienos su žemaičiais yra pilis. Lietuvos pajūris jam pasirodė tuščias ir smėlėtas. Pasiekęs Liepoją toliau vyko per Livonijos mietelius į Rygą. Lankėsi Naugarde ir Pskove, šiame mieste buvo nesvetingai priimtas. Diplomatui teko bėgti.
Grįždamas į Livoniją 1414 m. pro Daugpilio tvirtovę, keliavo į LDK. Ghillbert‘as de
 |
| Burgundas riteris Ghillebert'as de Lannoy matėsi su Vytautu ir buvo jo apdovanotas |
Lannoy atsiminimuose nurodė, jog dvi dienas ir naktis važiavo rogėmis per didelį mišką ir pro ežerus, nesutikdamas nė vieno žmogaus, kol pasiekė vieną LDK valdovo Vytauto dvarą, nuo kurio iki Vilniaus buvo likę 12 mylių.
Šioje atkarpoje jis matė daug sodybų, ežerų ir miškų. Kelionės metu diplomatui LDK pasirodė kaip tuščias, kupinas ežerų ir didelių miškų kraštas. Diplomatas mini, jog Vilniuje matė Vytauto pilį, kuri buvo sutvirtinta akmenimis ir mūru, bet daug jos statinių buvo mediniai.
Pilyje valdovo nebuvo, jis susitiko su dviem Vytauto žmonos seserimis. Vilniaus miestas pasirodė ilgas ir siauras, jis neturėjo gynybinės sienos; čia būta medinių namų ir kelių mūrinių bažnyčių.
Burgundas pabrėžė, jog ir kituose miestuose matė mūrinių bažnyčių, kai kurios buvo intensyviai statomos. Ghillbert‘as de Lannoy minėjo, jog lietuviai augina ilgus palaidus plaukus, o moterys puošiasi apdarais, panašiais į Rytų Prancūzijos moterų apdarus.
Po to burgundas atvyko į Trakus, kurie jam pasirodė kaip didelis miestas. Čia buvo dvi pilys. Nauja, panaši į matytas Prancūzijoje, pastatyta iš plytų saloje. Mieste keliautojas pasigedo gynybinės sienos; namai – tik mediniai ir netvarkingai išdėstyti.
Po to burgundas atvyko į Trakus, kurie jam pasirodė kaip didelis miestas.
Nurodė, jog Trakuose gyveno lietuviai, rusai, vokiečiai, daug totorių ir žydų. (Žydais G. de Lannoy vadino ir karaimus.) Diplomatui padarė įspūdį Trakuose matytas žvėrynas, kuriame buvo stumbrų, mulų, laukinių arklių, meškų, šernų, briedžių, elnių ir kitokių žvėrių.
Išvažiavęs iš Trakų pasiekė Punią. Čia buvo įtvirtinta didelė medinė pilis, kurioje Vytautas praleisdavo beveik visą žiemą. Tąsyk pilyje buvo ir pats valdovas, jo žmona, dukra Sofija (ji buvo ištekinta už Maskvos valdovo) ir anūkė.
Apie susitikimą su Vytautu G. de Lannoy nerašė, bet pasakodamas pabrėžė jo dosnumą atvykėliams iš kitų kraštų. Svečiai būdavo atleidžiami nuo mokesčių, viešnagės metu nieko nestigdavo.
Iš Punios diplomatas vyko į Kauną, kurį jis apibūdino kaip didelį ir gerai įtvirtintą miestą su didele pilimi. Toliau važiavo rogėmis užšalusio Nemuno vaga, matė dvi pilis. Arčiau Prūsijos, LDK pasienyje, prasidėjo miškingas negyvenamas kraštas, kurį vagojo upės.
Susitikimas su Vytautu Didžiuoju ir vos neprarastos jo dovanos
Vytautas pasiuntiniui burgundui dovanojo šilkinių drabužių, brangių kailinių ir kepurių, puošnių šarvų, totorišką lanką, keturis žirgus, o didžioji kunigaikštienė jam padovanojo auksinę grandinę ir didelį totorišką floriną
Antrą kartą G. de Lannoy lankėsi LDK 1421 m. liepą. Pirmiausia Voluinėje, Kremeneco pilyje, jis susitiko su Vytautu ir jo žmona Julijona. Valdovą supo daug kunigaikščių, kunigaikštienių ir riterių, tarp kurių buvo ir vienas totorius. Diplomatas įteikė Vytautui Anglijos karaliaus dovanas.
Vytautas diplomatą priėmė gražiai ir iškėlė trejas vaišes, o jį patį pasodino prie savęs. Per devynias viešnagės dienas G. de Lannoy matė, kaip pas Vytautą atvyko pasiuntiniai iš Naugardo ir Pskovo, kurie atvežė, kaip jis rašo, šešiasdešimt rūšių dovanų – įvairių brangių kailių, šilko, aukso ir sidabro. Tačiau Vytautas pskoviečius atstūmė.
Vytautas pasiuntiniui burgundui dovanojo šilkinių drabužių, brangių kailinių ir kepurių, puošnių šarvų, totorišką lanką, keturis žirgus, o didžioji kunigaikštienė jam padovanojo auksinę grandinę ir didelį totorišką floriną, skirtą nešioti ant kaklo.
Vytautas gausiai apdovanojo ir septynis diplomato bendražygius. Anot G. de Lannoy, jis atsisakė priimti 100 aukso dukatų ir 25 sidabro lazdeles, kurias norėjo dovanoti Vytautas, nes valdovas rėmė čekų husitus, kariavusius su katalikiškų Europos valstybių valdovais.
Vytautas pasiuntiniui davė kelis apsauginius raštus, parašytus totoriškai, rusiškai ir lotyniškai, kurie jam leido saugiai keliauti, ir įspėjo, jog per Dunojų nebus galima persikelti, nes Turkijoje po sultono mirties vyko įtemptos vidaus kovos.
Diplomatą kelionės metu lydėjo aštuoniolika Vytauto paskirtų palydovų. Toliau G. de Lannoy vyko į Valakiją, apsistojo Moldovos įtvirtintame Belgorodo uoste, kuriame buvo užpultas, primuštas, apiplėštas ir pririštas prie medžio ant Dniepro kranto.
Tačiau Moldovos vaivadai pavyko rasti plėšikus ir grąžinti diplomatui kai kurias iš jo atimtas Vytauto dovanas. Toliau G. de Lannoy keliavo pas Krymo chaną, kuris, kaip teigiama, buvo geras Vytauto draugas.
