 |
| Suffolko kunigaikštienė Katherine Willoughby Suffolk pora metų praleido Kražiuose. |
Gyvenimo dramos ir religinis persekiojimas
Būsimoji Suffolko kunigaikštienė vaikystėje mokėsi muzikos ir šokių, lotynų ir graikų kalbų, namų ūkio tvarkymo pagrindų. Būdama maždaug 13–14 m., 1533 m. rugsėjį ištekėjo už 47 m. Suffolko grafo Karolio Brandono (1484–1545), su kuriuo sulaukė dviejų sūnų – Henriko (1535–1551) ir Karolio (1537/38–1551).
Abu jie sulaukę 15–18 m. 1551 m. liepos 16 d. (jaunėlis keliomis valandomis vėliau) mirė nuo neaiškios kilmės ūmios infekcinės ligos (angl. sweating sickness, English sweate, lot. sudor anglicus), pasireiškusios gausiu prakaitavimu, aukšta temperatūra. Anglijos vyrus nuo 15 iki 45 m., labiausiai kentėjusius nuo šios ligos, paskutinį kartą ji žudė būtent 1551 metais.
Po vyro mirties titulą paveldėjusi turtinga, graži našlė 1553 m. pradžioje slapta ištekėjo už savo rūmų prižiūrėtojo R.Bertie (1517–1582), Jis neturėjo titulo, tačiau buvo išsilavinęs, baigė Oksfordą, mokėjo lotynų (pastaroji pravertė tremtyje), prancūzų, italų kalbas. Juodu buvo karšti protestantai. Santuoka sukėlė apkalbų. Sutuoktiniai priklausė protestantams, kurie, skirtingai nei dauguma kitų (pvz., senas kunigaikštienės draugas Williamas Cecilis), griežtai atsisakė grįžti į katalikų tikėjimą ar kitaip taikstytis su 1553 m. liepą karaliene tapusios Marijos Tiudor vykdyta senosios religijos restauracija.
Išsilavinusi, turtinga ir visuomenėje žinoma aristokratė Kotryna Suffolk atvirai rėmė protestantizmą. Anglijoje sutuoktiniai būtų žuvę. Pragmatiškai pasirūpinę gausiu nekilnojamu turtu (išnuomojo juos R. Bertie tėvams), 1555 m. jie slapta išvyko į žemyną.
Klajonės atvedė į Lietuvą
Į savanorišką tremtį kunigaikštienė išvyko su nedidele šeimyna ir tarnų būriu. Pasiėmė ir mažametę dukrelę Susaną (1554–po 1596). Šeima daugiau kaip dvejus metus klajojo po įvairias Vokietijos žemes, 1555 m. jiems gimė sūnus Peregrinas (1555–1601; kai jis grįžo į tėvynę, 1559 m. rugpjūčio 2 d. teisiškai buvo natūralizuotas). Vėliau jo, kaip įžymaus Anglijos karo vado, vardu buvo pavadinta net 15 Bertie giminės vyrų.
Kai pabėgėliai buvo nesaugiame Weinheime, Reino grafystėje, karalius Žygimantas Augustas pakvietė juos apsistoti jo valstybėje. Specialų laišką pasiuntė ir Vilniaus vaivada, LDK kancleris M. Radvila Juodasis. Matyt, apie kilmingus religinius pabėgėlius juos informavo iš Anglijos prieš 2 metus išvykęs reformatas Janas Laskis, su kuriuo bendravo buvęs vyskupas, uolus protestantas Williamas Barlowas.
Kražių miestelyje nuo 1557 m. vid. iki 1559 m. kovo gyveno su Anglijos karališkąja šeima glaudžiai susijusi Suffolko kunigaikštienė Kotryna Willaughby (1519/1520–1580) ir jos antrasis vyras Richardas Bertie (1517–1582), pabėgę nuo religinio persekiojimo tėvynėje.
J.Laskis it tarpininkas Žygimantui Augustui pristatė didikų brangenybes, o šiems iš karaliaus parvežė Kražių valdos nuomos raštą. Literatūroje sklando gandas, jog kunigaikštienė Kotryna Suffolk buvo tarp kandidačių į Žygimanto Augusto žmonas, kai 1551 m. mirė karalienė Barbora. Žygimanto Augusto kvietimas aiškiai rodo jo tuometines religines simpatijas, didelę religinę toleranciją, susiformavusią veikiant M.Radvilai Juodajam. Tremtiniams šalis irgi pasirodė pakankamai protestantiška ir saugi.
1557 m. balandį sutuoktiniai su dviem mažamečiais vaikais dideliame furgone, lydimi kelių raitelių, išvyko į Lenkiją, o per ją – į LDK. Kažin ar prasti keliai, menki pastatai atvykėlius džiugino, bet jie buvo saugūs, juos globojo valdovas ir įtakingas didikas, jų laukė išsinuomota valda, kurioje galėjo laukti geresnių laikų tėvynėje.
Protestantiška Lietuvos aplinka
Kodėl pasirinkta LDK? Matyt, lėmė Vilniaus vaivados, LDK kanclerio M. Radvilos Juodojo pozicija. Kodėl Kražiai? Valda buvo didelė ir turtinga, miestelyje stovėjo bažnyčia, dvaro pastatai. Kražiuose vyko Žemaičių seniūno teismai.
Po LDK pataurininkio, reformato Stanislovo Kęsgailos mirties 1554 m. (valdos dalį buvo gavęs iki gyvos galvos, nuo 1549 m. titulavosi Kražių grafu) seniūnija grįžo karaliui. Ją valdovas davė laikinai valdyti Žemaitijos seniūnui Jeronimui Chodkevičiui. Joje turėjo būti nemažai protestantų.
Valda (dvaras, miestelis ir valsčius) anglų aristokratams, perdavusiems iždui brangenybes, buvo įkeista už 3 666 talerių, t. y. už 1 613 lietuviškų kapų grašių.
Valdovas jiems į pagalbą skyrė du patyrusius ir išsilavinusius asmenis – vokiškai mokėjusį Gaurės dvaro savininką, M. Radvilos Juodojo tarnautoją Jerzį Kamieńskį ir lotyniškai mokėjusį Kurtuvėnų dvaro savininką, buvusį S. Kęsgailos klientą Stanisławą Skaszewskį, pirmojo žentą (buvo vedęs J. Kamieńskio dukterį Jadvygą). Kaip ir patronas, jis irgi buvo linkęs į protestantizmą. Kražių valdų, kurios duodavo apie 280 kapų gr. kasmetinių pajamų, laikytoju jis buvo nuo 1551 metų.
Išliko 1559 m. sausio 28 d. ir kovo 4 d. jos laiškai, rašyti Kražiuose („from our house of Crossen“): pirmasis – karalienei Elžbietai.
Laiškuose iš Kražių abu jie titulavosi „Kražių seniūnu“, „Sufolko kunigaikščių dvaro valdytoju“. J. Skaszewskis rinko mokesčius valdoje.
Kražiuose aristokratai „tyliai ir garbingai“ gyveno beveik 2 metus. Apie karalienės Marijos Tiudor mirtį 1558 m. lapkričio 17 d. jie sužinojo metų pabaigoje. Kunigaikštienė naujajai karalienei Elžbietai I Naujųjų metų proga pasiuntė dovanų – gausiai perlais siuvinėtą pagalvėlę ir prabangiai įrištą Ekleziasto knygą. Išliko 1559 m. sausio 28 d. ir kovo 4 d. jos laiškai, rašyti Kražiuose („from our house of Crossen“): pirmasis – karalienei Elžbietai, antrasis – senam draugui, karalienės sekretoriui ir patarėjui Williamui Ceciliui.
Į Angliją sutuoktiniai grįžo 1559 m. vasarą. Kražių valdą iš jų 1559 m. atpirko M.Radvila Juodasis. Tėvynėje jiems buvo sugrąžintos valdos, jie buvo atleisti nuo skolų valstybei per karalienės Marijos Tiudor valdymo laikotarpį. Kunigaikštienė Suffolk didesnės įtakos dvare neįgijo ir nusivylė naujosios valdovės kompromisais religijos atžvilgiu. Iki mirties jie gyveno Grimsthorpo pilyje, Linkonšyro grafystėje. Abu sutuoktiniai palaidoti šeimos kapavietėje, Spilsby parapinėje bažnyčioje.
