Krikščioniška simbolika: liūtai, ereliai, širdys
Ankstyviausiose Jogailos laikų monetose matome Švč. Mergelės Marijos portretą averse (pranc. avers – atkreiptas veidu, iš priekio) ir liūtą bei mazgo (dviejų susipynusių širdžių) simbolį reverse (lot. reversus – apgręžtas, pasuktas).
Kito tipo monetose vienoje pusėje yra pavaizduotas erelis, kitoje – liūtas. Kiek vėliau kaldintos monetos su vienoje pusėje esančiu liūtu (leopardu), o kitoje – dvigubu kryžiumi skyde.
Visi šie monetose pavaizduoti simboliai yra susiję su krikščionybe ir Lietuvos krikštu. Švč. Mergelės Marijos simbolis, monetose apjuostas lotyniška legenda MAGNA REGINA (Didžioji Karalienė), galėjo būti perimtas ir iš Vokiečių ordino, nes ji buvo Ordino globėja.
Dvigubas kryžius Jogailos asmeniniu ženklu tapo po to, kai jis buvo pakrikštytas Vladislovu.
Liūtas krikščioniškame pasaulyje simbolizavo aukščiausią valdovą ir buvo siejamas su Jėzumi Kristumi. Mazgas Rytų krikščionių (stačiatikių) pasaulyje simbolizavo globą. Tad monetose pateikti simboliai Vakarų ir Rytų katalikiškam pasauliui rodė, kad Lietuva jau yra krikščioniška šalis ir yra globojama Aukščiausiojo.
Krikštą simbolizavo ir trumpam monetose pasirodęs erelis – tai, kaip ir liūtas, buvo aliuzija į Jėzų Kristų. Kaip ir kitose Europos valstybėse, liūto ir erelio simboliai laikui bėgant transformavosi į valdovų ir valstybių simbolius.
Dvigubas kryžius ir Gediminaičių stulpai – iš Bizantijos
Praėjus vos keleriems metams po pirmųjų Jogailos nukaldintų Lietuvos monetų pasirodymo, religinius simbolius pradėjo keisti valdovo ženklai. Monetose atsiranda Jogailos asmeninis ženklas – dvigubas kryžius skyde. Šis ženklas iš pradžių buvo vaizduojamas monetose su liūtu, o vėliau – gausiai kaldintose monetose su raiteliu.
Dvigubas kryžius Jogailos asmeniniu ženklu tapo po to, kai jis buvo pakrikštytas Vladislovu. Šis simbolis buvo perimtas iš Vengrijos – per Vengrijos ir Lenkijos karaliaus Liudviko I dukterį, Lenkijos karalienę ir Jogailos žmoną Jadvygą.
Vengrijoje dvigubo kryžiaus simbolis perimtas iš Bizantijos XII a. pabaigoje. Vengrijos karaliaus Vladislovo I garbei dvigubas kryžius paskelbtas šv. Vladislovo simboliu. Jogaila, krikšto metu gaudamas Vladislovo vardą, kartu perėmė ir dvigubo kryžiaus simbolį. Dvigubas kryžius monetose atsirado kaip valdovo ženklas, tačiau kartu atliko ir religinį vaidmenį, nes Vakarų Europos heraldikoje dvigubas kryžius taip pat simbolizavo krikštą.
 |
| Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr./Vytauto Didžiojo denaras su raiteliu ir Gedeminaičių stulpais (apie 1401–1402 m.), rastas Pranciškonų bažnyčioje Vilniuje 1997 m. |
Raitelio figūra monetose reiškė valdovą. Tai buvo dinastijos ženklas, todėl raitelį, kaip valdovo simbolį, matome ir vėliau valdžiusių Vytauto, Kazimiero, Aleksandro ir Žygimanto Senojo monetose. Sykiu valdovą simbolizavo dar vienas heraldinis simbolis – Stulpai.
Stulpų (Gediminaičių stulpų) simbolis atsirado Vytauto valdymo metais (1397 m.) ir iš pradžių buvo jo asmeninis herbas. Vėliau šis ženklas tapo Lietuvos didžiojo kunigaikščio herbu. Todėl šį simbolį sutinkame ant Vytauto, Kazimiero, Žygimanto Senojo ir Žygimanto Augusto monetų.
Valdovo ženklų virsmas valstybiniu herbu
Laikui bėgant, iš dinastinio ir valdovo ženklo raitelis virto LDK herbu. Šis virsmas monetose atsispindi tik 1535–1536 m. nukaldintuose Žygimanto Senojo grašiuose.
LDK kaip valstybę simbolizuojantis raitelis, skirtingai nuo valdovo portretinio raitelio, visada buvo vaizduojamas laikantis skydą su dvigubu kryžiumi. Raitelio simbolis LDK monetose išliko iki pat jų kaldinimo pabaigos (1707 m.), o vėliau jį matome ir ant bendrų Abiejų Tautų Respublikos pinigų. Stiprėjant unijos ryšiams su Lenkija, nuo Aleksandro Jogailaičio laikų (1492–1506) LDK monetose atsiranda dar vienas valstybinis simbolis – Lenkijos Erelis.
LDK monetose įvairiu metu galima rasti ir daugiau simbolių. Tai valdovų monogramos bei jų dinastiniai herbai, LDK iždininkų herbai ir net monetų spaudų raižytojų bei kalyklų valdytojų ženklai.
