Karališkas būdas prašvilpti daugiau kaip pusę milijono
Vladislovas IV kartais regzdavo grandiozinius planus. 1646 metais jis nutarė suburti krikščioniškosios Europos valstybių valdovų koaliciją žygiui prieš silpstančią, bet dar galingą Osmanų imperiją.
Žygiui pinigų nebuvo, bet tai ne bėda, kam valdovui jo žmona? Ir 1646 m. rugsėjo 14 d. jis vienu kartu iš savo antrosios žmonos Liudvikos Marijos Gonzagos (1611–1667) ketveriems metams pasiskolino milžinišką 660 000 florenų sumą.
Žygiui pinigų nebuvo, bet tai ne bėda, kam valdovui jo žmona? Ir 1646 m. rugsėjo 14 d. jis vienu kartu iš savo antrosios žmonos Liudvikos Marijos Gonzagos (1611–1667) ketveriems metams pasiskolino milžinišką 660 000 florenų sumą.
Pinigėliai greitai buvo ištaškyti verbuojant karius, kurie taip ir neiššovė nė vieno šūvio, nes karo prieš turkus planai nuėjo vėjais. Karalienė 660 000 florenų paskolino ketveriems metams už 7 proc. metinių palūkanų (46 200 florenų), bet Vladislovas IV palūkanų nemokėjo, todėl netrukus skolos suma išaugo iki 818 521 florenų ir 27 grašių.
Dabar asmuo, norėdamas gauti didesnę paskolą, turi turėti užstatą. Dažniausiai reikalaujama įkeisti nekilnojamąj5 turtą, vertybinius popierius. Ką žmonai įkeitė Vladislovas IV? Žemes? Dvarus? Būsimas pajamas? Neatspėsite.
Jis įkeitė savo ir greičiausiai pirmosios velionės žmonos Cecilijos Renatos Habsburgaitės (1611–1644) papuošalus, iš viso 200 dirbinių. Tarp jų buvo 42 įvairiausi kaklo vėriniai – grandinės, 22 auskarų poros ir 15 pavienių auskarų, 22 įvairiai dekoruoti galvos raiščiai, dirželiai, grandinėlės, 9 apyrankės, 5 žiedai, 4 diržai ir grandinės. Bet daugiausia buvo brangenybių, papuošalų. Tai buvo įvairiausių formų (rožės, vynuogės, papūgos, laivo, erelio, kupranugario, plunksnos) pakabukai, inkrustuoti brangakmeniais ir perlais.
Pigiausi auskarai – už dvariškio pusmečio algą
Brangiausiai buvo įkainotas papuošalas „Gausybės ragas“ (39 000 florenų). Antri pagal brangumą – į auksą inkrustuoti du dideli nusmailinti perlai (22 500 florenų). Keletas dirbinių įvertinti 16 500, 12 000, 9 000, 8 100 florenų.
Didžioji dalis papuošalų buvo kuklesni, verti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių florenų, o kai kurie – vos keliasdešimt florenų. Pigiausi – 15 florenų vertės auskarų pora.
XVII amžiaus penktajame dešimtmetyje Liudvikos Marijos Gonzagos dvaro tarnautojai per metus uždirbdavo nuo 24 iki 48 florenų, dvaro damos – 300–400 lenkiškų florenų, po tūkstantį florenų ir daugiau per metus gaudavo tik gydytojai, kiti aukštesni dvaro pareigūnai, amatininkai.
Taigi kokios vertės buvo šis įkeistas papuošalų rinkinys? Po kelerių metų didžioji jo dalis buvo įvertinta tik 277 708 florenais (pasiskolinta 660 000 florenų!). Įkeistų dirbinių vertė buvo gerokai mažesnė už suteiktą paskolą.
Vėjais paleisti turtai
1548 m. gegužės 20 d. Vladislovas IV keliaudamas į Varšuvą mirė Merkinėje, todėl skolos išmokėjimą perėmė jo įpėdinis, Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jonas Kazimieras Vaza. Dėl pakrikusių valstybės ir valdovo finansų ji liko nepadengta ne tik numatytu laiku (iki 1650 m. rugsėjo 16 d.), bet iki Liudvikos Marijos Gonzagos mirties (1667 m.).
1548 m. gegužės 20 d. Vladislovas IV keliaudamas į Varšuvą mirė Merkinėje, todėl skolos išmokėjimą perėmė jo įpėdinis, Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jonas Kazimieras Vaza.
Pagrindinė 660 000 florenų suma buvo išmokėta tik karalienės seserėčiai Onai Henrikai, Henriko Julijaus de Bourbono-Condé (1643–1709) žmonai.
Kokia buvo papuošalų lemtis? 1646 m. rudenį juos įkeisdamas, Vladislovas IV garantavo žmonai, kad per ketverius metus negrąžinus 660 000 florenų paskolos, ji galės kam panorėjusi juos įkeisti su sąlyga, jog karalius, jo įpėdiniai ir paveldėtojai turės teisę juos išpirkti.
1649 metų gegužę papuošalai dar minimi kaip vientisas rinkinys. Vėliau žinios apie juos nutrūksta. Ką su jais darė karalienė, nežinoma. Po Liudvikos Marijos Gonzagos mirties 1667 m. buvo sudarytas jai priklausiusių brangenybių inventorius. Jame minimi papuošalai, bet jie netapatintini su 1646 m. įkeisto rinkinio dirbiniais.
Taigi šie meno kūriniai greičiausiai prasmego istorijos įvykių akivare. Bet, tikėkimės, vienas kitas dar išnirs į paviršių, ir galėsime paganyti į juos akis.
