Pirmosiose monetose buvo galima įžiūrėti tik įvairius ženklus ir simbolius – raitelį, dvigubą kryžių skyde, stulpus, ietigalį su kryžiumi. Kai kuriose monetose buvo matyti nieko nesakantys įrašai ar atskiros raidės, todėl neretai ankstyviausios LDK monetos buvo vadinamos anoniminėmis.
Tačiau tai netiesa. Kaip parodė pastarųjų metų naujų monetų radiniai, beveik visose monetose yra aiškiai nurodytas jas kaldinusio valdovo vardas. Ilgą laiką tyrėjai neturėjo pakankamo kiekio monetų ir negalėjo jų tiksliai identifikuoti.
Pusantro šimto metų mokslui buvo žinomi vos keturi ankstyviausių LDK monetų tipai, kurių kaldinimo vieta buvo Lietuva. Šiandien žinome apie dešimt įvairių monetų tipų, taip pat apie dar didesnį monetų tipų kiekį, kaldintų LDK dalinėse kunigaikštystėse. Visa ši pastaruoju metu gausiai atsiradusi medžiaga padėjo įminti daug mįslių.
Monetų lobis išsprendžia šimtametį ginčą
XIX a. Pabaigoje manyta, kad pirmosios LDK monetos galėjo būti kaldintos Mindaugo ar Gedimino laikais. Tačiau jų greitai atsisakyta ir monetų kaldinimo pradžia buvo nukelta į XIV a. pabaigą.
Netrukus prasidėjo šimtametė diskusija, kuris valdovas pradėjo kaldinti monetas? Įvairūs autoriai įvairiu metu minėjo Algirdą, Kęstutį, Jogailą, Skirgailą ir Vytautą. Monetų kaldinimas buvo priskirtas ir Švitrigailai bei Žygimantui Kęstutaičiui.
Skyrėsi ir nuomonės dėl monetose pavaizduotų simbolių. Psichologiškai svarbus buvo ir kitas neįmintas klausimas, kada pirmosios monetos atsirado – prieš ar po Lietuvos krikšto (1387)?
2002 m. Vilniaus žemutinės pilies teritorijoje buvo rastas XIV a. pab. monetų lobis. Jame pirmą kartą rastos penkių skirtingų tipų LDK monetos. Lobis padėjo atsakyti į keletą klausimų. Vieno tipo monetų – raitelis / dvigubas kryžius skyde, abiejose pusėse buvo aiškiai perskaitytas įrašas kirilika – kunigaikštis Jogaila.
Lobyje nerasta monetų tipo – stulpai / ietigalis su kryžiumi, kurį dalis autorių bandė skirti Kęstučiui. Lobis įrodė, kad šios monetos kaldintos jau XV amžiuje. Lobis parodė monetų kaldinimo seką.
Nustatyta, kad monetų tipas – ietigalis su kryžiumi / įrašas PEČAT, kurį dalis autorių priskyrė Algirdui, buvo kaldintas ne anksčiau nei Jogailos monetos, kaldintos po Lietuvos krikšto. Taigi rastas lobis paneigė idėją, kad LDK monetos pradėtos kaldinti dar iki Lietuvos krikšto.
Krikščioniški ženklai pirmosiose monetose
Vilniaus žemutinės pilies Valdovų rūmų tyrimai pateikė ir daug kitų monetų bei naujų monetų tipų. Visa tai padėjo geriau datuoti ankstyviausias LDK monetas. Tačiau kelios mįslės dėl monetų kaldinimo eiliškumo liko.
Pirmasis LDK monetas pradėjo kaldinti Jogaila. Tai galėjo įvykti apie 1386 m., kai Jogaila tapo Lenkijos karaliumi, arba 1387 m., kai buvo krikštijama Lietuva.
Taip manyti leistų tai, kad ankstyviausiose LDK monetose buvo pavaizduoti krikščionybės simboliai. Pirmosiose monetose matome Marijos portretą, apjuostą legenda MAGNA REGINA (didžioji karalienė), ir liūtą su pynute. Kai kuriose monetose matome erelį ir liūtą, aplink kuriuos yra legendos, dar neperskaitytos.
Kiek vėliau Jogaila kaldino monetas su liūtu ir dvigubu kryžiumi skyde. Po to – monetas su raiteliu (savo atvaizdu) ir dvigubu kryžiumi skyde. Šio tipo monetas Jogaila kaldino ilgiausiai – apie 5 metus. Apie 1392 m. Jogaila nukaldino paskutiniąsias LDK monetas, kurias galima pavadinti ir pirmosiomis Vytauto monetomis.
Tai buvo vos kelias savaites ar mėnesius kaldintos monetos su dvigubu kryžiumi skyde ir ietigaliu su kryžiumi. Jei dvigubas kryžius buvo Jogailos asmeninis ženklas, tai ietigalis su kryžiumi – pirmasis Vytauto ženklas. Nuo 1397 m. Vytauto asmeniniu ženklu tapo stulpai.
Vytauto monetos
Vytautas Vilniuje įvairiu laiku kaldino dar keturių tipų monetas. Manoma, kad apie 1392 m. Vytautas kaldino monetas su įrašu kirilica – Aleksandras averse ir liūtu, kurio uodega susukta į pynutę reverse. Netrukus šias monetas pakeitė monetų tipas su įrašu kirilica PEČAT (moneta) ir ietigaliu su kryžiumi.
Šio tipo monetų kaldinimas truko apie 4–5 metus. Apie 1401 m. Vytautas trumpai kaldino naują monetų tipą – raitelis (valdovo atvaizdas) ir stulpai (naujasis Vytauto herbas), pavaizduoti dviguba linija. Po pergalės Žalgirio mūšyje apie 1411 m. Vytautas kaldino paskutiniąsias savo monetas – stulpai / ietigalis su kryžiumi. Iki kada šios monetos kaldintos, duomenų nėra, tačiau tai galėjo tęstis iki Vytauto mirties, nes pastarųjų monetų iš visų ankstyviausiai kaldintų LDK monetų šiandien randama daugiausia.
Po Vytauto mirties monetų kaldinimą apie 1450 m. atnaujino Kazimieras Jogailaitis. Tai buvo monetos su raiteliu ir stulpais, kurių viduje pavaizduota gotikinė raidė K. Iki kada monetos kaldintos, tikslių duomenų nėra. Monetos kaldintos ir dalinėse kunigaikštystėse ar žemėse – Kijevo, Naugarduko, Severų Naugardo, Smolensko, Voluinės, gal ir kitose.
