D.Narbutienė tvarkė rašytinius dokumentus, o N.Markauskaitė rūpinosi litografijomis, raižiniais ir kitais nerašytiniais eksponatais.
1794 m. kovo 12-ą prasidėjęs ir tų pačių metų lapkričio 16-ąją okupantų nuslopintas Tado Kostiuškos (1746–1817) sukilimas prieš Rusijos ir Prūsijos intervenciją Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje sulaukė aktyvios gyventojų paramos.
„Parodos dokumentai šiandien mums svarbūs todėl, kad atspindi sukilimo vyksmą ir dydį, atsišaukimai buvo platinti lenkų, lietuvių ir rusų kalbomis. Sukilimo metais parašyti ir išleisti pirmieji politiniai manfestai lietuvių kalba“, - pasakoja D.Narbutienė.
Nepaprastai įdomią istoriją ir patriotizmo kupinus tekstus saugo vyskupo Mykolo Pranciškaus Karpavičiaus pamokslų knygos. Anot D.Narbutienės, vyskupo M.P.Karpavičaus pamokslai buvo tokie populiarūs ir įkvepiantys kovai su okupantais bei jų kolaborantais, kad vos pasakyti viešumoje tuoj būdavo įamžinami ir žmones pasiekdavo rašytiniu pavidalu.
Parodoje demonstruojamas M.P.Karpavičiaus pamokslas, sakytas Šv. Jono bažnyčioje
Vilniuje 1794-ųjų gegužės 24-ąją gedulingose iškilmėse minint piliečius, kurie žuvo už laisvę ir tėvynę. Pamokslas, sakytas lenkiškai, tuoj pat buvo išverstas ir į lietuvių kalbą. Kitas panašaus pobūdžio dokumentas – M.P. Karpavičiaus pamokslinė kalba, sakyta birželio 25-ąją prie Vilniaus, Juozapotos slėnyje, šventinant ginklus ir vėliavą, kai Vilniaus vaivadijos šauktinė liaudies kariuomenė išėjo į karą.
Paklausta, kuris eksponatas šioje parodoje yra vertingiausias, D.Narbutienė pamini Vilniaus akademijos spaustuvėje išleistą Lietuvos Vyriausiosios tautos tarybos 1794 m. gegužės 15 d. aplinkratį dėl Tado Kosciuškos 1794 m. gegužės 2 d. universalo.
Tai vienas ankstyviausių politinio pobūdžio tekstų lietuvių kalba. Dokumentas pripažintas regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.
Lankytojų dėmesį turėtų patraukti ir medalionas su T.Kosciuškos plaukais, kuriuos Ksaveras Celtneris 1850 m. padovanojo Karoliui Baikowskiui. D.Narbutienė juokauja, kad tai tikrai nėra sukilimo metų dokumentas, tačiau ši pikantiška detalė puošia ekspociziją.
Parodoje eksponuojami sukilimo vadų portretai, per sukilimą pasirodžiusių popierinių zlotų banknotai. Ekspozicijoje taip pat puikuojasi XVIII a. raižinys, kuriame T.Kosciuška vaizduojamas su kardu.
Parodoje eksponuojami sukilimo vadų portretai, per sukilimą pasirodžiusių popierinių zlotų banknotai. Ekspozicijoje taip pat puikuojasi XVIII a. raižinys, kuriame T.Kosciuška vaizduojamas su kardu, S.Wandsbecko litografija pagal XIX a. pabaigos J.Kossako paveikslą, kurioje T.Kosciuška sukilėlius veda į mūšį.
Parodos rengėjoms nepavyko gauti originalaus Lietuvos sukilėlių vado Jokūbo Jasinskio atvaizdo, todėl eksponuojama spalvotos litografijos pagal P.Smuglevičių kopija. Viena XIX a. litografija vaizduoja Vilniaus municipalinės gvardijos vado architekto Lauryną Gucevičių. Greta istorinių asmenybių atvaizdų stende yra ir antrojo LDK ir Lenkijos Karūnos padalijimo žemėlapis.
Pinigų istorijos mėgėjams ypač įdomūs turėtų būti 1794 m. sukilimo Vyriausios tarybos nutarimu išleisti banknotai. „Šie popietiniai pinigai liaudyje vadinti Kostiuškos pinigais“ - sako menotyrininkės, bibliotekos Spaudinių skyriaus mokslinė darbuotoja N.Markauskaitė.
Keturių ir penkių zlotų vertės pinigai nebuvo niekuo padengti, tad, žvelgiant iš mūsų laikų perspektyvos – buvo beverčiai. Tiksliai nežinoma, kieno iniciatyva buvo parengti ir cirkuliuoti pradėjo tokie pinigai, tačiau manoma, kad tai padaryta T. Kosciuškos pastangomis.
Banknotai išrašyti ranka, juose esantis dalgio motyvas vaizduoja valstiečių luomą, o muškietos – bajoriją.
Pasak D.Narbutienės, sukilėliai įvairiai aukštino T.Kostiušką. Tai liudija parodoje eksponuojamos panegerikos - kareivių meilės ir deramos pagarbos tekstas gerbiamam piliečiui T.Kosciuškai, sukurtos Lietuvos pėstininkų pulko leitenanto Fabijono Senkovskio 1794 m., o išspausdintos to paties pulko kapitono Juzefo Cechanovičiaus lėšomis ir kaip laikraščių priedas dovanai dalintas.
Vėlesniais metais T.Kosciuškos vardas figūravo ir liaudies, karo dainose. Pasak N.Markauskaitės, T.Kosciuškos įvaizdis ilgainiui tapo drąsos simboliu.
Lietuvoje nėra nė vieno T.Kostiuškos paminklo, tik Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje kabo vienintelė Lietuvoje T.Kosciuškai skirta paminklinė lenta.
T.Kosciuškos portretai buvo platinami ir caro valdžios konfiskuojami. 1794 m. vienoje Varšuvos spaustuvėje buvo konfiskuotas P.Smuglevičiaus piešinys, kuriame pavaizduotas T.Kosciuška.
Jo portretai LDk ir Lenkijos patriotų buvo saugomi, o kai kurie netgi tapo šeimų ir giminių relikvijomis.
N.Markauskaitė priminė, kad Lietuvoje nėra nė vieno T.Kostiuškos paminklo, tik Vilniaus Šventų Jonų bažnyčioje kabo vienintelė Lietuvoje T.Kosciuškai skirta paminklinė lenta, 1917 m. sukurta Antano Vivulskio.
„Nors paroda atidaryta tik prieš keletą dienų, ji jau sulaukė didelio susidomėjimo. Paroda veiks iki rugsėjo 12-osios.
