Pirmieji medaliai lieti iš žalvario, vėliau – iš sidabro, dalis jų buvo sidabruojami ar auksuojami. Nuo XVI a. pabaigos medaliai gaminti iš sidabro ir aukso kaldinimo būdu. Auksiniai medaliai dažniausiai kaldinti dukato arba jo didesnių dalių masės. Šitaip auksiniai medaliai kartu galėjo būti naudojami ir kaip monetos.
Ankstyviausi medaliai buvo kuriami ir gaminami užsienyje, o nuo XVI a. II pusės žymiausi medalininkai buvo kviečiami dirbti į Lenkiją ir LDK. Vilniuje XVI a. pabaigoje–XVII a. I pusėje medalius kūrė medalininkai Johanas Engelhartas, Hannusas Trileris ir Petras Platina.
Karališkosios vedybos ir įpėdiniai
Valdovams skirtuose medaliuose visada matome valdovo arba jo šeimos narių portretus. Manoma, kad pirmasis toks medalis buvo pagamintas apie 1520 m., kai Žygimantas Senasis užsakė medalį, norėdamas pažymėti sūnaus Žygimanto Augusto gimimą.
1526 metais vokiečių medalininkas Hansas Schwarzas sukūrė penkis Žygimanto Senojo medalius. 1532 metais italų dailininkas Giovannis Maria Mosca (Padovanus) iš bronzos nuliejo keturis medalius su Žygimanto Senojo, jo žmonos Bonos Sforcos ir vaikų Žygimanto Augusto bei Izabelės portretais. Lenkijos ir LDK valdovų portretinius medalius sukūrė ir italai G. J. Caraglio (apie 1500–1565), Dominicus Venetus, olandas S. Van Herwijckas (apie 1530–apie 1567) bei kiti.
Vieni pirmųjų „istorinių įvykių“ medalių yra Petro Platinos Vilniuje sukurti Stepono Batoro medaliai Polocko ir Livonijos atsiėmimui pažymėti (1582).
Medalių kaldinimo tradiciją tęsė ir vėlesni valdovai. Žinomi Stepono Batoro (1585), Zigmanto III Vazos ir Onos Austrijietės vedybų medalis (1592), jų dukterų gimimui skirti (1619), Vladislovo karūnavimo medalis (1639), Vladislovo ir Cecilijos Renatos vedybų medalis (1637), Vladislovo ir Liudvikos Marijos vedybų medalis (1646), Jono Kazimiero ir Liudvikos Marijos vedybų medaliai (1649), Mykolo Kaributo Višnioveckio karūnavimo medaliai (1669), Mykolo Kaributo ir Eleonoros Marijos vedybų medalis (1670), Jono Sobieskio ir jo žmonos karūnavimo medalis (1676) ir kiti.
Metale išlietos pergalės
Svarbiausiems istoriniams įvykiams skirtuose medaliuose aiškiai dominuoja karinių pergalių motyvai. Jais siekiama kurti atminimą apie įvykį ir jo kūrėjus. Šių medalių aversuose (pranc. avers – atkreiptas veidu, iš priekio) dažniausiai vaizduotas valdovas, o reversuose (lot. reversus – apgręžtas, pasuktas) – įrašas arba panoraminės scenos. Tarp tokios tematikos medalių išskirtini Gdansko medalininko Sebastiano Dadlerio darbai.
Vieni pirmųjų „istorinių įvykių“ medalių yra Petro Platinos Vilniuje sukurti Stepono Batoro medaliai Polocko ir Livonijos atsiėmimui pažymėti (1582).
1611 metais nežinomas autorius pagamino Zigmanto III Vazos medalį, skirtą Smolensko užėmimui. Jame buvo pavaizduotas šarvais vilkintis valdovas ir Smolensko panorama iš paukščio skrydžio.
Vėliau nukaldinti panoraminiai medaliai, skirti Vladislovo Vazos ir Kristupo II Radvilos pergalei prie Smolensko (1634), Smolensko užėmimui ir taikos sutartims su Turkija ir Švedija (1636), Kijevo užėmimui (1651), Olyvos taikai (1660), Jono Sobieskio pergalei prieš turkus prie Kameneco (1694), mūšiui prie Vienos (1683) ir kiti.
Didikų statuso įtvirtinimas
XVI a. II pusėje tarp medalių užsakovų jau pasitaikydavo ir LDK diduomenės atstovų. Medalio užsakymas ir nukaldinimas pabrėždavo asmens padėtį visuomenėje. Daugiausiai yra žinoma Radvilų giminės medalių – Mikalojaus Radvilos Juodojo (1563), Mikalojaus Kristupo Našlaitėlio (apie 1563), Kristupo II Radvilos (1607 ir 1625), Jonušo Radvilos ir Sofijos Elžbietos vedybų (1617), Boguslavo Radvilos ir Onos Marijos vedybų (1665), Liudvikos Karolinos (1675), Mykolo Kazimiero Radvilos mirties (1680) ir kiti.
 |
| Vienas iš Radvilų giminės medalių. |
Šiuose medaliuose buvo vaizduojami asmenų portretai, jų herbai arba alegorinės scenos. Meniniu požiūriu išskirtinis yra Johano Engelharto medalis, skirtas Vilniaus vyskupui Eustachijui Valavičiui (1625), kurio reverse pavaizduota Vilniaus panorama su pilimis ir bažnyčiomis.
Pažymėtinas S.Dadlerio medalis, skirtas Jonušo II Radvilos iškilmingam sugrįžimui į Vilnių po pergalingų mūšių Ukrainoje (1653). Medalyje vaizduojami šiandien jau neišlikę Vilniaus Radvilų rūmai. Ikonografiniu požiūriu vertingas Liudvikos Karolinos Radvilaitės medalis, žymintis jos apsilankymą Biržuose (1675), kuriame vaizduojama Biržų pilies panorama.
