M/2 kodiniu slapyvardžiu pasivadinusi 37 metų M.Maund 1932 metais pateikė pirmąją ataskaitą. Ją užverbavo MI5 agentas ir daugelio naujų šnipinėjimo taktikų pradininkas Maxwellas Knightas.
Būtent M.Knightas pasiūlė įtraukti moteris į žvalgybines operacijas, teigdamas, kad joms suteikiamas sekretorių darbas yra itin naudingas. Jos gali dirbti su dokumentais, o tuo pačiu nėra tokios pastebimos ir įtarinėjamos.
„Dažnai teigiama, kad moterys nėra tokios diskretiškos kaip vyrai. Kad jas valdo emocijos, o ne smegenys, kad jos remiasi intuicija, o ne racionalumu ir kad jų lytiškumas trukdys ir netgi bus pavojingas operacijose“, – rašė M.Knightas.
„Žvalgybos ir kontržvalgybos istorija rodo, kad labai didelis procentas žymiausių perversmų buvo organizuoti būtent moterų“, – čia pat pabrėžė MI5 agentų verbuotojas.
Pateko į Komunistų partijos vadovybės gretas
M.Maund buvo tik ketveri metukai, kai mirė jos mama. Mergaitė visą vaikystę praleido su karinėje tarnyboje dirbusiu tėvu. M.Knightas sutiko ją kaip jauną moterį, kuri buvo ištikima karalystei ir valstybiniam aparatui.
MI5 patikėjo M.Maund užduotį patekti į komunistų partijos gretas ir rinkti informaciją. Ji buvo priimta kaip savanorė, tačiau ilgą laiką jai nepavyko pakilti aukštyn ir rasti ryšių vadovybėje. M.Knightui užteko kantrybės ir jis tikino britų žvalgybą nenutraukti šios operacijos.
Patekusi į vadovybę, ji galėjo identifikuoti visą sovietų šnipų grandinę Jungtinėje Karalystėje.
Galiausiai, po šešerių metų. M.Maund, agentė M/2, tapo komunistų vadovybės sekretore. Patekusi į vadovybę, ji galėjo identifikuoti visą sovietų šnipų grandinę Jungtinėje Karalystėje. Viena jų – Melita Norwood.
„Ji gana aktyvi veikėja prekybos draugijoje, tačiau paslaptis gaubia kitą jos veiklą komunistų partijoje. Ji turi vyrą, apie kurį niekas daug nežino, išskyrus tai, kad jis panašus į Charlie Chapliną“, – savo ataskaitoje rašė M.Maund.
M.Norwood iš tiesų buvo užverbuota sovietų, jai buvo suteiktas „Hola“ slapyvardis. M.Knightas perdavė šią informaciją žvalgybos vadui Jasperui Harkeriui, tačiau šis nemanė, kad moters teikiama informacija yra svarbi ar naudinga.
Nesulaukė įvertinimo
1940 metais M.Maund buvo atleista iš žvalgybos. J.Harkeris manė, kad moteris tik trukdo žvalgybos procese, o M.Maund viešai išreiškė nepasitenkinimą jo nekompetencija.
Pasitraukusi iš žvalgybos M.Maund likusį gyvenimą skyrė savo pasiligojusio tėvo priežiūrai. 1966 metais ji mirė, taip ir nesulaukusi padėkos už savo veiklą ir atsiprašymo dėl jai parodytos nepagarbos.
Tuo metu sovietų užverbuota M.Norwood Antrojo pasaulinio karo metu dirbo Britų netauriųjų metalų asociacijos sekretore, kuri veikė prie Jungtinės Karalystės atominės bombos projekto. Ji perdavė dalį itin svarbių dokumentų sovietų žiniai.
1958 metais ji gavo KGB apdovanojimą, o po dvejų metų – 20 svaro sterlingų per mėnesį išmoką. Britai ją identifikavo tik 1992 metais, kai buvo sulaikytas buvęs KGB agentas, turėjęs šūsnį istorinių dokumentų.
Tyrimas dėl jos veiklos nebuvo pradėtas, o dėl savo darbų į žiniasklaidos akiratį M.Norwood pateko tik 1999 metais, būdama jau sena moteris.
„Tikriausiai buvau bloga mergaitė“, – teigė ji, paklausta apie savo šnipinėjimą sovietams. Ji mirė 2005 metais, sulaukusi 93 metų.
