Taip esą įrodytume nesėdėję SSRS kišenėje ir turėtume konkrečius skaičius, kiek finansinių resursų iš mūsų „išsiurbta“. Teigiama, kad atversti archyvai, bylojantys, kiek pinigų Lietuva atseikėdavo sąjunginiam biudžetui ir kiek iš jo gaudavo, objektyviai parodys, kad buvome donorai, o ne išlaikytiniai.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovės Birutės Burauskaitės teigimu, Latvijos Finansų ministerijos žinybiniame archyve rasti dokumentai paneigia iš Rytų pasigirstančias gaideles, jog sovietmečiu Baltijos šalys buvo išlaikomos, neva patys esame skolingi Rusijai, ir įrodo, kad viskas buvo priešingai. Kadangi Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje darbo našumas buvo didesnis, žemės ūkis – pelningesnis, į centrinį biudžetą subyrėdavo daugiau pinigų nei iš kai kurių kitų SSRS regionų. Tuo metu finansinė grąža buvo mažesnė nei įnašai.
„Kiekvienoje buvusioje sovietinėje respublikoje išliko tie patys dokumentai, nes atsiskaitymas, pinigų cirkuliavimas būdavo fiksuojamas. Manau, kad ir mūsų archyve jie yra“, – sakė ji.
Rugpjūčio pabaigoje kaimynės šalies specialistai buvo susitikę su kolegomis iš Estijos, o dabar rengiasi atvykti į Lietuvą ir aptarti galimybes taikyti panašią metodiką papildant skaičiavimus apie okupacinę žalą.